Sekmadienį, kaip ir daugelis Europos Sąjungos valstybių, Lietuva taip pat renka savo atstovus į Europos Parlamentą, tačiau šie rinkimai ir vėl liks varžybų dėl prezidento posto šešėlyje.
Du tūkstančiai balsavimo apylinkių duris užvers 20 val. Teisę rinkti prezidentą ir Europos Parlamentą turi apie 2,55 mln. piliečių.
Primename, kad prieš dvi savaites dabartinė prezidentė D.Grybauskaitė sulaukė beveik 46 proc. rinkėjų paramos. Už jos oponentą Z.Balčytį balsavo kiek mažiau nei 14 proc. rinkėjų.
Tačiau nepaisant nemažo atotrūkio, išlieka didelė intriga, kas laimės. Pergalę vienam iš kandidatų lems į antrąjį turą nepatekusių politikų: Artūro Paulausko, Naglio Puteikio, Valdemaro Tomaševskio, Artūro Zuoko ir Bronio Ropės gerbėjų balsai.
Lietuvos istorijoje jau buvo dveji prezidento rinkimai, kuriuose daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkęs kandidatas rinkimus galiausiai pralaimėjo. Kaip bus šį kartą sužinosime artėjant vidurnakčiui.
Europos Parlamento rinkimuose šiemet dalyvauja tik dešimt partijų ir koalicijų. Lietuvą kitą kadenciją Europos Parlamente atstovaus 11 politikų – vienu mažiau nei 2009-2014 m.
Europos Parlamento rinkimuose žmonės balsuoja už partijas. Mėgiamos partijos sąrašą rinkimų biuletenyje galima reitinguoti skiriant pirmumo balsus penkiems politikams.
Rinkėjų aktyvumas šiandien nėra svarbus. Laimėtojai abiejuose rinkimuose bus nustatyti nepaisant to, kiek žmonių ateis balsuoti. Tačiau antrajame prezidento rinkimų rate ir Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos piliečiai iš anksto balsuoja aktyviau nei prieš dvi savaites, rodo šeštadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
Savo valią iki penktadienio vakaro pareiškė per 140 tūkst. Lietuvos piliečių, jie sudaro 5,5 proc. rinkėjų. Gegužės 11-ąją atitinkamu metu buvo balsavę 5,1 proc. rinkėjų.
Aktyviausiai kol kas balsuoja Birštono savivaldybės ir Vilniaus rajono gyventojai, čia savo valią išreiškė per 10 proc. gyventojų.
Kaip ir pirmajame ture, šį sekmadienį balsuoti galima bet kurioje Lietuvos apylinkėje, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija pataria eiti į tą apylinkę, kurioje rinkėjas yra registruotas.
Atėjus į kitą apylinkę, rinkimų organizatoriai iš pradžių turės patikrinti, ar žmogus nebalsavo rajone, kuriame jis yra registruotas. Tai gali užtrukti.
Aktyvumas šiek tiek mažesnis nei pirmajame ture
Sekmadienį prezidento rinkimų antrajame ture ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose iki 14 val. balsavo 23,39 proc. rinkėjų. Tai praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Aktyvumas šiek tiek mažesnis nei buvo per pirmąjį turą, kai tokiu metu savo valią buvo pareiškę 26,96 proc. rinkėjų.
„Rinkėjų aktyvumas yra atslūgęs per patį vidurdienį, rinkimų komisijų, tikimės, laukia didelis rinkėjų antplūdis, ir mes tikimės, kad į darbo pabaigą rinkėjų srautas nesumažės ir aktyvumas išliks toks pat aukštas“, - per spaudos konferenciją sekmadienį sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Dar 6,58 proc. rinkėjų savo valią yra pareiškę iš anksto, per pirmąjį prezidento rinkimų turą išankstinio balsavimo aktyvumas siekė 6,02 proc. rinkėjų.
Bendras aktyvumas pirmajame ture buvo 52,23 procento.
Sekmadienį kol kas aktyviausiai balsuoja Šalčininkų rajono rinkėjai - iki 14 val. savo valią čia buvo pareiškę 29,96 proc. rinkėjų. Palangoje balsavo 28,15 proc. rinkėjų, Akmenės rajone - 26,7 proc. rinkėjų. Mažiausiai aktyvūs Kalvarijos gyventojai - čia jau balsavo 19,18 proc. rinkėjų, Kaišiadorių rajone balsavo 19,19 proc. rinkėjų.
VRK vadovas per spaudos konferenciją sakė, kad balsavimas vyksta sklandžiai, nėra eilių, kurios kai kuriose apylinkėse susidarė per pirmąjį turą.
„Rinkimų komisijos yra pasiruošusios ir eilių mes neturime. Jei atsitiktų taip, kad rinkėjų nebus spėta aptarnauti iki 20 val., yra taisyklė, kad rinkėjai, į balsavimo patalpą atėję iki 20 val., turi teisę balsuoti“, - priminė komisijos pirmininkas.
Didžiausiu pažeidimu iki šiol VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė nurodė per „Lietuvos ryto“ televiziją vidurdienį pradėtą rodyti laidą „Nuoga tiesa“, kurios transliacija nurodžius VRK buvo nutraukta. VRK vadovas Z.Vaigauskas sakė, kad televizijos atstovai neleistiną agitaciją aiškino klaida. Pasak Z.Vaigausko, dėl šio atvejo komisiją pasiekė kelios dešimtys skundų.
„Dalykas, neturintis precedento per pastaruosius rinkimus, pasiaiškinimai, kad tai atsitiko netyčia, techninė klaida - Administracinių teisės pažeidimų kodeksas kalba, kad už tą dalyką įstaigos vadovas arba už tokios informacijos išleidimą atsakingas asmuo baudžiamas nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. litų“, - pabrėžė Z.Vaigauskas.
Klausiamas, ar pasitvirtino informacija dėl Vilkaviškio rajone galėjo būti perkami balsai, Z.Vaigauskas sakė smulkiau negalintis komentuoti, nes vyksta tyrimas.
Gavo 12 pranešimų apie galimus pažeidimus
Iki sekmadienio vidurdienio policija gavo 12 pranešimų apie galimus pažeidimus vykstant antrajam prezidento rinkimų turui bei rinkimams į Europos Parlamentą, pranešė Policijos departamentas. Ikiteisminių tyrimų kol kas nepradėta.
Iš viso pradedant išankstiniu balsavimu, tai yra gegužės 19 diena, policija gavo 28 pranešimus apie galimus pažeidimus.16 pranešimų gauta nuo gegužės 19 iki gegužės 25 dienos ryto. Gegužės 25 dieną gauta 12 pranešimų. Daugiausiai gauta pranešimų apie neleistiną agitaciją.
Taip pat gauta pranešimų apie viešosios tvarkos pažeidimus, apie galimus papirkimus, apie įtartinus asmenis ir automobilius, kuriais neva vežami rinkėjai.
„Policija reaguoja ir tikrina kiekvieną pranešimą“, - rašoma Policijos departamento pranešime.
Siekiant užtikrinti viešąją tvarką rinkimų metu, sekmadienį rinkimų apylinkių komisijos narių ir stebėtojų saugumui bei siekiant užkirsti kelią kitiems teisėtvarkos pažeidimams, visoje šalyje sustiprintas policijos pajėgų darbas. Rinkimų metu dirbsiantys pareigūnai fiksuos visus tokius atvejus, o esant pagrindui, bus pradedami ikiteisminiai tyrimai.
Balsavimo vietose policija užtikrins nuolatinį viešąjį patruliavimą. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į žmonių grupes, organizuotai atvežamas į rinkimų vietas balsuoti, transporto priemones, kuriomis nuolat atvažiuojama prie jų, asmenis, kurie į rinkimus atvykusiems vyresnio amžiaus žmonėms siūlosi paaiškinti, kaip teisingai užpildyti rinkimų biuletenius ir pan.
Pareigūnams nurodyta nedelsiant reaguoti į viešosios tvarkos ir kitus teisėtvarkos pažeidimus bei nusikalstamas veikas, susijusias su rinkimais. Informacija apie galimus pažeidimus bus teikiama ir skaidrumo linijai, pareigūnai bendradarbiaus su pilietine iniciatyva „Baltosios pirštinės“.
Pirmojo prezidento rinkimų turo metu nuo gegužės 3 iki gegužės 12 dienos policija gavo 70 pranešimų apie galimus pažeidimus.
Pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Daugiausia pranešimų gauta iš Vilniaus apskrities - 33, Kauno apskrities - 13, Panevėžio apskrities - 7, iš Marijampolės apskrities - 6.
Į „Baltųjų pirštinių“ akiratį pakliuvo Kupiškyje agitavęs kunigas
Pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ savanoriai iki 18 val. užfiksavo 72 galimus prezidento ir Europos Parlamento rinkimų pažeidimus, ikiteisminiai tyrimai kol kas nėra pradėti.
„Vienas išskirtinesnių gautų pranešimų apie galimą pažeidimą: Kupiškyje užfiksuotas atvejis, kuomet miestelio bažnyčios klebonas šv. mišių ir pamokslo metu kvietė rinkimuose balsuoti už vieną iš kandidatų į prezidentus“, - rašoma pranešime.
Daugiausiai pranešimų apie galimus pažeidimus, net 40, yra apie įvairius neleistinos agitacijos atvejus, kuomet „Baltųjų pirštinių“ savanoriai ir aktyvūs piliečiai fiksavo neleistinai pakabintus politinės reklamos plakatus, lankstinukus balsavimo vietose ir pan.
Balsavo ir užsienyje
Jungtinėje Karalystėje esantys lietuviai šiandieną balsavo dvejuose punktuose: Lietuvos ambasadoje ir lietuvių sodyboje prie Londono, kur buvo švenčiamos tradicinės sekminės. Lietuvos ambasados patarėjas konsuliniais klausimais Ugnius Labutis sakė, kad Jungtinėje Karalystėje yra ilgiausias Lietuvos rinkėjų sąrašas: 4700 lietuvių pareiškė norą balsuoti. Kitų šalių sąrašų sudėjus, tiek nebūtų. Airijoje norinčių balsuoti sąraše 1500 lietuvių, JAV 1720, Norvegijoje 1320. Dauguma balsavusiųjų Jungtinėje Karalystėje – apie 2000 savo valią atsiuntė paštu. Gauta virš 2000 vokų. Į ambasadą balsuoti atvyko 440 ir virš 100 lietuvių atvyko balsuoti į balsavimo punktą lietuvių sodyboje. Į sodybą lietuviai švęsti sekminių renkasi 58-ą kartą. 55 akrų lietuvių sodyba šalia Bordono lietuviai renkasi švęsti sekminių kiekvieną gegužės paskutinį sekmadienį. Šiais metais ambasada prašė nukelti sekmines, bet lietuviai atsakė, kad tradicija yra svarbiau. Tuomet ambasada įrengė balsavimo punktą sodyboje. Lietuvių sodybos direktorius Andrius Juras sakė, kad rinkimų punktui reikėjo specialiai parūpinti stiprų interneto ryšį, atvesti interneto kabelį. Manoma, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 000 Lietuvos piliečių. Lietuvių bendruomenės pirmininkė Zita Čepaitė sakė, kad Lietuviai nebalsuoja rinkimuose dėl dvejų priežasčių. Jie jaučia nusivylimą: išvyko iš Lietuvos ne todėl, kad ten buvo gera gyventi ir vis dar negali grįžti. Antra priežastis – Lietuvos politikai nesugeba aiškiai pranešti emigrantams, ko iš jų tikisi ir ką daro, kad jie grįžtų. Pernai į sekmines buvo susirinkę 4000 lietuvių. Šiemet buvo parengtas 1000 šašlyko porcijų ir 5000 lietuviško alaus skardinių. Bet oras buvo prastas ir atvyko tik apie 2000 lietuvių.
Balsuoti trukdo internetinio ryšio gedimai Pakruojo rajono balsavimo apylinkėse netrūksta piliečių, kurie nori pareikšti savo valią antrajame Prezidento rinkimų ture ir Europos Parlamento rinkimuose. Tik ne visi žmonės iš balavimo apylinkių išeina atlikę savo pilietinę pareigą. Jau nuo ryto interneto ryšio trikdžiai sujaukė Gedučių rinkimų apylinkės balsavimo komisijos darbo ritmą. Ypač nepasisekė Pakruojo mieste į Naujamiesčio rinkimų apylinkę iš Pamūšio atvykusiam rinkėjui. Negalią turintis Ignas Markauskas su žmona atvyko į Naujamiesčio rinkimų apylinkę. Žmonai komisija leido balsuoti, o vyrui pateikusiam visus dokumentus biuletenio nedavė. Apylinkės balsavimo komisijos pirmininkė Dalia Praniulienė išlaikiusi rinkėją beveik valandą, paaiškino, jog jam rinkimų biuletenis neišduotas stringant internetiniam ryšiui.
Didesnio aktyvumo tikimasi popiet
Vilniaus Titnago rinkimų apylinkės komisijos pirmininkas Jonas Grinys sakė, kad per pirmąją valandą balsuoti atėjo gerokai mažiau rinkėjų nei anksčiau.
„Iki aštuntos valandos paprastai ateidavo per šimtą rinkėjų, o dabar - tik 27. Daugiau rinkėjų laukiame pavakary, kai žmonės grįš iš sodybų, sodų ir kaimų“, - sakė komisijos pirmininkas.
Pasak jo, balsuoti galės visi, kurie į rinkimų apylinkės patalpas ateis iki 20 valandos.
Iki penktadienio vakaro iš anksto rinkimuose buvo balsavę 5,5 proc. rinkėjų - kiek daugiau nei prieš dvi savaites. Didesnis išankstinis aktyvumas siejamas su karštais orais savaitgalį, per kurį daugelis žmonių išvyksta iš namų.
Dirba daugiau pareigūnų
Antrojo Prezidento rinkimų turo ir rinkimų į Europos Parlamentą dieną policija ir Generalinė prokuratūra dirbs ir padės užtikrinti kiekvieno rinkėjo teisę laisva valia išreikšti savo nuomonę, rinkimų apylinkių komisijos narių ir stebėtojų saugumą.
Sekmadienį, vykstant rinkimams, nuo 6 iki 21 val. Generalinėje prokuratūroje bei teritorinėse prokuratūrose budės prokurorai bei Komunikacijos skyriaus specialistai. Prokuratūrose budėsiantys prokurorai nagrinės gautus pranešimus apie galimus pažeidimus, keisis informacija ir bendradarbiaus aktualiais klausimais su vietos apygardų rinkimų komisijų nariais ir policijos pareigūnais.
Kelią teisėtvarkos pažeidimams užkirsti stengsis visoje šalyje stiprinamas policijos pajėgų darbas.
Pagrindinis pareigūnų tikslas - užkirsti kelią bet kokiems bandymams daryti įtaką rinkėjų valiai ir užkardyti galimus rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimus bei užkirsti kelią kitiems teisėtvarkos pažeidimams. Rinkimų metu dirbsiantys pareigūnai fiksuos visus tokius atvejus, o esant pagrindui, bus pradedami ikiteisminiai tyrimai.
Balsavimo vietose policija užtikrins nuolatinį viešąjį patruliavimą.
Pareigūnams nurodyta nedelsiant reaguoti į viešosios tvarkos ir kitus teisėtvarkos pažeidimus bei nusikalstamas veikas, susijusias su rinkimais. Informacija apie galimus pažeidimus bus teikiama ir skaidrumo linijai, pareigūnai bendradarbiaus su pilietine iniciatyva „Baltosios pirštinės“.
Galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento neturintiems ir dėl to rinkimuose dalyvauti negalintiems asmenims pagelbės sekmadienį dirbsiantys ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos darbuotojai.
Pasak Migracijos valdybos viršininko Gintaro Bagužio, Prezidento antrojo turo ir Europos Parlamento rinkimų dieną Migracijos valdyba dirbs nuo 9 iki 13 valandos ir suteiks tik būtiniausias paslaugas su netikėtomis problemomis susidūrusiems asmenims. Bus galima atsiimti anksčiau užsakytą ir jau pagamintą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą.
Dėl kokių nors priežasčių praradusiems asmens tapatybės kortelę ar pasą gegužės 25 d. bus išduodamas piliečio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis laikinasis pažymėjimas, kuris rinkimų dieną atstos pasą ar asmens tapatybės kortelę. Laikinasis pažymėjimas galioja ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo išdavimo dienos, išduodamas tik pateikus prašymą įgyti naują asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą ir sumokėjus (arba pateikus mokėjimo kvitą) nurodytą sumą už pasirinktojo dokumento išdavimą.
