Kai nugalėtojas iš esmės jau buvo aiškus, dar buvo bandoma įvertinti faktą, kad ši kadencija D.Grybauskaitei yra paskutinė, tuo pačiu keliant klausimą – kaip tai gali įtakoti naujai išrinktos prezidentės elgesį?
Iš tiesų, ar tai reiškia, kad jau dabar, turėdama laisvesnes rankas, mažiau priklausoma nuo žmonių nuomonių įvairovės, naujai sena ir senai nauja prezidentė parodys savo tikrąjį veidą? Dėl tikrojo veido atidengimo neskubinčiau įvykių, nes visos kaukės yra nuplėšiamos ar nukrinta savaime tik Paskutiniojo teismo dieną.
Tačiau jau rinkimų naktis parodė, kad D.Grybauskaitės charakteris yra beveik nekintantis dydis besikeičiančiame pasaulyje, o toks kontrastas dar labiau išryškina charakterio naštos savitumą.
Kas ne kas, o D.Grybauskaitė sugebėjo net ir džiaugsmingos sveikinimų šventės aplinkoje dar kartą pabandyti įgelti oponentui, paaiškinusi, kad esą rinkimų konkurentas finišo tiesiojoje nustebino pasiruošimo silpnumu ir polinkiu keisti nuomones, suprask, neprincipingumu.
Štai taip trykštant džiaugsmo fontanams prasimušė specifinis, tik D.Grybauskaitei būdingas pagiežos latakas. Naujai senai prezidentei pritrūko elementaraus takto, įpareigojančio nespardyti pralaimėjusiojo, pasibaigus kovai.
Tame pačiame pokalbyje naujai išrinktoji prezidentė pasiguodė, kad rinkimų metu buvo apipilta purvais viešojoje erdvėje tų žmonių, kurie neva atstovauja tamsiosioms jėgoms.
Tačiau ar kas nors buvo pameluot, kad prezidentė nebendrauja su savo skurstančiu ir pagalbos paprašiusiu broliu? Ar fakto, verto žinoti rinkėjams, paviešinimas gali būti prilygintas tamsiosioms jėgoms?
Užtikrinu, kad ir šių eilučių autorius, rašęs apie prezidentės klaidas, padarytas pirmosios kadencijos metu, išsakė tik savo, niekam neįsipareigojusio žmogaus nuomonę, net jeigu jį ir būtų galima kaltinti kažkokiu subjektyvumu.
Daugelis atkreipė dėmesį, kad nenukritus pergalei savaime į didžiosios mergaitės skreitą, D.Grybauskaitė, laukdama antrojo rinkimų turo, pabandė pakeisti įvaizdį labiau humaniškos, žmogiškos, jautrios valdytojos linkme.
Kai kas iš prezidentės kritikų net išreiškė apgailestavimą dėl tokio esą nenatūralaus, apsimestinio anosios elgesio. Tačiau bent šių eilučių autorių labai maloniai nustebino faktas, kad prezidentė pasižymi išskirtiniais aktoriniais sugebėjimais, artistinio talento žaismingumu.
Linkiu ekscelencijai ir toliau sėkmingai vaidinti visiems vienodai teisingos prezidentė vaidmenį, tokiu būdu pridengiant ar net blokuojant natūralaus grybauskaitiško charakterio įnorių pasireiškimą. Tačiau į viską galima pažiūrėti ir kitaip.
Šiaip ar taip, prezidentė kaip niekas kitas sugebėjo nueiti ilgą kelią nuo bandymų susidraugauti su A.Lukašenka iki labai principingo požiūrio Rusijos agresijos atžvilgiu.
Nekeisdama charakterio konstantos, D.Grybauskaitė sugebėjo, įvertindama gyvenimo pamokas, pakeisti savo priimamų spendimų kryptį, išdrįso pažiūrėti tiesai į akis.
Todėl dabar atsargiai galima puoselėti viltį, kad iki užsimiršimo atsidavusi Lietuvos žmonių labui, D.Grybauskaitė savo charakterio ydas gali net paversti privalumais, panaudoti kaip energetinį užtaisą produktyvumo plėtroje. Kaip sako žemaičiai, pasaulį gali pakeisti tik žmonės, turintys smarvės.
