Jos prasiveržė, kai per smarkias liūtis prieš kelias savaites į šalia Seimo apsigyvenusių politikų valdas per stogą ir per kiaurus langus upeliais plūstelėjo vanduo. „Skęstame“, - pripažino viršutiniame viešbučio aukšte įsikūręs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Tokių skęstančiųjų prieš du dešimtmečius blokados sąlygomis skubiai suręstame viešbutyje apstu. „Į plyšius tarp lango konstrukcijų gali pirštus kišti“, - apie potvynius namuose paklaustas R.Žemaitaitis nebuvo linkęs juokauti.
Parlamentaras save guodžia, jog kol kas į jo butą dar neprilyja per stogą, kaip yra nutikę kitiems kolegoms. „Bet užtenka langų. Per paskutinę liūtį vandenį sėmėme kibirais. Kažkoks košmaras“, - užklupusiais vargais dalijosi R.Žemaitaitis.
Dar daugiau rūpesčių virš itin judrios gatvės pastatytame viešbutyje žiemą. „Per langus vėjas pučia taip, kad viskas kilnojasi. Nieko padaryti neišeina, net speciali izoliacija nepadeda. Ką čia kalbėti - ryte išplauni grindis, o pietų jos visos suodinos. Tai galite įsivaizduoti kaip ten žiemą gyventi reikia“, - pasakojo politikas.
Jis prisiminė, kad prieš kurį laiką jo frakcijos kolegos Kęsto Komskio bute langas į vidų įvirto. „Pas kažką ten žiurkių pilna. Normalūs žmonės taip tikrai negyvena“, - šmaikštavo R.Žemaitaitis.
Vis dėlto politikas nenori kraustytis iš šalia Seimo esančio viešbučio.
Komiteto vadovas linkęs plačiau atverti piniginę, jei tik gyvenimo sąlygos jame būtų bent kiek žmoniškesnės. „Man gyventi čia patogu. Padarytų normalų bendrabutį, pakeltų mokestį ir aš mielai sumokėčiau pats iš savo kišenės daugiau“, - tikino už būstą sostinėje nemokantis politikas.
Taikosi į ES piniginę
Seimo kanceliarijos vadovai politikų skundų dėl potvynių per liūtis tvirtino dar negirdėję. „Kol kas ten gyvenantys žmonės duso nuo karščio, o žiemą stiro nuo šalčio“, - pripažino kancleris Jonas Milerius.
Seimo bendrabučio būklė pastaruoju metu jam kelia didžiulį susirūpinimą. J.Milerius patvirtino, kad ieškoma galimybių jį renovuoti: „Tą daryti verkiant reikia. Šis pastatas pradėtas statyti iš karto atgavus nepriklausomybę.
Pastatas kilo ant armatūros, kuri buvo naudojama parlamento rūmų gynybai. Todėl, manau, kad statinys nuo pat pradžių nebuvo itin kokybiškas. Ypač prasti ten sudėti ir niekada nebuvo keisti langai. Juos atidarius – daugiau neuždarysi“.
Anot J.Mileriaus, pradėjęs vadovauti Seimo kanceliarijai jis ėmė domėtis, ar pastato nebūtų galima atnaujinti Europos Sąjungos paramos lėšomis. „Tačiau tuomet tokios galimybės nebuvo. Dabar ji atsirado ir mes bandysime ja pasinaudoti. Tiesa, gali kliūti tai, kad visuomeninės paskirties pastate įsikūrusi komercinė įstaiga – bankas“, - pripažino jis.
Kanceliarijos vadovas tvirtino, jog kol kas nėra žinoma, nei kokią dalį lėšų pastatui atnaujinti pavyktų gauti iš ES fondų, nei kiek tektų pridėti iš Seimo biudžeto. „Kol kas mes tik planuojame iš savo lėšų perdengti stogą. Daugiau jokiems darbams pinigų nenumatyta“, - kalbėjo J.Milerius.
Remontui reikės milijonų
Seimo Bendrųjų reikalų departamento vadovo Antano Dimaičio teigimu, vien perdengti stogą gali kainuoti per 400 tūkst. litų. „Dabar jį tik užlopome, bet būtina keisti visą“, - tikino jis.
Tuo tarpu nauji langai atsieitų apie 1,3 mln. litų. „Vidaus apdaila, durys ir kiti dalykai iš viso gali atsieiti 6-7 mln. litų. Tokių pinigų biudžete nepavyktų rasti“, - vardijo A.Dimaitis.
Anot jo, manoma, kad perdengus stogą bei pakeitus langus, šildymui būtų išleidžiama gerokai mažiau. Dabar šildymas atsieina 11 litų, kai vidutiniškai sostinėje už kvadratinį metrą mokama perpus mažiau.
Tiesa, bėda ta, kad jeigu Seimo viešbutyje prasidėtų remontas, nežinia, kur iš jo reikėtų perkraustyti ten gyvenančius politikus. Mat abejojama, ar jį pavyktų atlikti per kelis vasaros mėnesius, kai nurimsta politinis sezonas. Galbūt Seimo nariams būtų siūloma laikinai apsigyventi netoliese esančiame viešbutyje, kuriame apsistoja Seimo naujokai.
Parduoti pastato nesiryžo
Praėjusią kadenciją Seime vyko svarstymai, ar nevertėtų parduoti Seimo viešbutį ir parlamentarams mokėti nuompinigius. Po ilgų svarstymų tokių siūlymų buvo atsisakyta.
„Po visų skaičiavimų buvo pripažinta, kad nuompinigiams būtų išleista gerokai daugiau, nei išlaikyti pastatą. Be to, Seimo viešbutis yra sujungtas bendrais komunikaciniais tinklais su parlamentu, todėl kraustytis kitur nebūtų patogu“, - sakė Seimo kancleris.
