Anot J.Kronkaičio, tiek krašto apsaugai skiriant lėšas iš biudžeto, tiek pridedant papildomų, reikia teisingai apskaičiuoti, į ką būtina investuoti, mat praeityje didelė dalis lėšų buvo iššvaistyta niekuo su gynyba nesusijusiems dalykams.
Kai krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pažadėjo, kad nuo kitų metų profesinės karo tarnybos ir rezervo karių skaičius padidės po 100 ir kiekvienas jų bus tinkamai apsiginklavęs ir paruoštas, buvusi ministrė Rasa Juknevičienė jam paprieštaravo, kad skaičių iš karto reikia didinti iki 1000.
J.Kronkaičio nuomone, šiandien galime pasiekti ir kiekybę, ir kokybę. Jeigu bus padidintas karių skaičius, tikrai nė vieno iš jų neliks neapginkluoto.
„Turime užtektinai šautuvų ir technikos, kuri trūnija“, – tikino generolas ir pridūrė, kad kalbėti tik apie porą šimtų karių yra absurdiška.
Pasak J.Kronkaičio, valstybė, galvodama apie karių profesionalumą, turi į priekį galvoti 20, 50 ar net 100 metų, nes „pasaulis yra nesaugus“.
„Lietuva turi galvoti apie ateitį, jeigu nori išlikti tokia valstybė, kokia yra“, – kalbėjo majoras.
Anot J.Kronkaičio, 2008-aisiais Lietuvoje įsigaliojęs sprendimas atšaukti šauktinių kariuomenę buvo priimtas ne ieškant naudos valstybei, o pagrįstas politiniais sprendimais. Buvusio kariuomenės vado nuomone, šauktinių kariuomenė turėtų būti sugrąžinta ir tam, kad vidurinę mokyklą baigę jaunuoliai ugdytų savo pilietinę asmenybę kartu tarnaudami valstybei.
„Didžiausia Lietuvos problema buvo ta, kad ministrai nesuprato, kad jie nėra kariuomenės vadai“, – kai kurių gynybos ekspertų nuomonę, esą krašto apsaugos ministras J.Olekas dažnai tuščiažodžiauja, palaikė J.Kronkaitis.
Pasak jo, kariuomenės vadas yra ekspertas, kurio nuomonę būtina išklausyti, o pagrindinė ministrų pareiga yra suteikti finansinę paramą, kad vadovas sukurtų efektyvią kariuomenę.
„Padėtis yra labai bloga. Blogesnė, nei jūs manote. Politikai gal ir žino. O jei žino, jie yra labai neatsakingi žmonės, palikdami kariuomenę esant tokiai padėčiai“, – apie dabartinę Lietuvos kariuomenės situaciją kalbėjo majoras.
Pasirašytus partijų susitarimus iki 2020-ųjų krašto apsaugai skirti 2 proc. lėšų bendrojo vidaus produkto J.Kronkaitis vertino neigiamai. Pasak jo, tie susitarimai jau yra rašomi nežinia kiek laiko, o realių rezultatų iki šiol nematyti.
„Negalima taip daryti. Negalima mulkinti žmonių. Negalima svarbiausios valstybės užduoties – gynybos – taip aplaidžiai prižiūrėti“, – kritikos politikams negailėjo generolas.
Rusija įnirtingai didina krašto apsaugos finansavimą, nors nė viena Vakarų valstybių jai nesiunčia grėsmingų signalų. Pasak J.Kronkaičio, tokia Rusijos politika neabejotinai reiškia, kad kada nors ateityje tikrai bus panaudota jėga, o Lietuva turi būti pasiruošusi gintis.
„Reikia susikaupti ir pagalvoti, ar mes norime grįžti į tuos „gerus“ sovietinius laikus? Nemanau“, – kalbėjo generolas.
