Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei pasiūlius, posėdžio dalyviai tylos minute pagerbė žuvusiuosius ir nukankintus tremtyje ir visus žuvusius už Lietuvos laisvę.
„Meilė Tėvynei, tikėjimas ir viltis, nesusitaikymas su esama padėtimi įkvėpė priešintis ir kovoti. Tai, ką patyrė ir iškentėjo mūsų seneliai, tėvai, mes privalome duoti ateities kartoms, kad jaunos rankos garbingai neštų Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės vėliavą“, - sakė L.Graužinienė.
Pasak Seimo pirmininkės, kiekvienais metais Lietuva prisimena ir išgyvena iš naujo 1941 metų birželio 14-ąją. Ši diena žymi masinių trėmimų ir žiauraus genocido pradžią.
Žuvusieji ir nukankinti tremtyje ir visi žuvusieji kovoje už Lietuvos laisvę iškilmingame minėjime buvo pagerbti tylos minute.
L.Graužinienė, citavusi tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“, sakė, kad šie ir kiti atsiminimai - tai tautos istorija, istorija, kurios neturime teisės pamiršti.
„Tai buvo iki smulkmenų suregztas tautos palaužimo ir sunaikinimo planas. Lageriai ir kalėjimai duso nuo kankinamų ir badu marinamų mūsų žmonių skausmo ir nevilties. (..). Per septyniasdešimt trejus metus Lietuvoje užaugo ne viena karta, tačiau tragiški birželio įvykiai ir šiandien kausto mūsų širdis. Lietuvai teko iškęsti ne tik birželio keturioliktąją, mūsų tautą bandė palaužti ilgus dešimtmečius. Įvairiais būdais buvo siekiama perrašyti istoriją, ištrinti, sunaikinti mūsų tautos istorinę atmintį, paneigti okupacinės valdžios vykdytas represijas ir genocidą, tačiau tai nepavyko“, - sakė Seimo pirmininkė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Gedulo ir vilties dieną mininti Lietuva viliasi daugiau niekada neprarasti laisvės.
„Pagerbiame okupacijos ir genocido aukas, prisimename Lietuvos žmones naikinusias sovietmečio represijas, tačiau kartu viliamės daugiau niekada neprarasti laisvės.
Tikimės, kad šiandieniniame pasaulyje ji išliks kaip svarbiausia ir neginčijama vertybė“, - pažymėjo Prezidentė. Tačiau ji pastebėjo, kad vis dėlto istorija linkusi kartotis.
„Jeigu manome, jog okupacija ir ginklų žvanginimas yra praėjusį amžių menančios sąvokos, šių metų įvykiai Ukrainoje mums primena, kad laisvė nėra duotybė. Kad vis dar yra jėgų, trokštančių užvaldyti, sugriauti, sumenkinti. Todėl šiandien laisvės kaina įgyja dar didesnę vertę, o žodžiai „branginkime laisvę“ kiekvieno iš mūsų širdyje turi suskambėti naujai“, - sakė šalies vadovė.
„Sausio 13-ąją prie širdies įsisegėme neužmirštuolės žiedą, liudydami, kad prisimename, kodėl esame laisvi. Birželio 14-oji taip pat yra diena, kurios negalime pamiršti“, - sakė D. Grybauskaitė. Ši diena, pasak Prezidentės, išliks mūsų atmintyje, jei žinosime ir saugosime savos tautos ir valstybės istoriją.
„Kol į misijas Sibire su užsidegimu veršis jaunimas, kol moksleivių piešiniuose bus ryški atminties tema, kol saugosime savo kalbą ir kultūrą, tol būsime atsparūs bandymams mus nutautinti, išgąsdinti ir supriešinti“, - pabrėžė D.Grybauskaitė.
Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus - kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
