Prokuratūra informavo, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo buvo klausomi ir įrašinėjami septyniolikos naujienų agentūros BNS esamų ir buvusių darbuotojų pokalbiai telefonu.
„Žurnalistų pokalbių klausymasis šiurkščiai pažeidžia žiniasklaidos laisvę ir yra visiškai nepriimtinas demokratinėje teisinėje valstybėje“, - teigiama BNS pranešime spaudai.
Naujienų agentūros BNS vertinimu, šios procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos, galėjo sukelti grėsmę atskleisti konfidencialius informacijos šaltinius ir be pagrindo pažeidė BNS darbuotojų privatumą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir prokuratūros vadovas Darius Raulušaitis trečiadienį pareiškė, kad teisėsauga turi taikyti proporcingas priemones ir susilaikyti nuo žmogaus teises pažeidžiančių persekiojimo metodų.
Tokius pareiškimus jie trečiadienį išplatino reaguodami į paskelbtas žinias, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl valstybės paslapties atskleidimo buvo klausomi ir įrašinėjami 17 esamų ir buvusių naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbiai telefonu.
„Metiniame pranešime prezidentė pabrėžė, kad teisėsauga turi pradėti dirbti moderniai, o ne taikyti pasenusius sovietinius, žmogaus teisės pažeidžiančius persekiojimo metodus. Teisė negali būti ginama iš jėgos pozicijų“, - teigiama prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Jame primenama, kad D.Grybauskaitė „reaguodama į neadekvačias žiniasklaidai taikytas persekiojimo priemones“ pernai lapkritį pateikė įstatymo pataisas, kurios sugriežtina procesinių veiksmų prieš žurnalistus atlikimo reikalavimus ir padidiną žiniasklaidos laisvės apsaugą.
„Nors prezidentė siūlė jas Seimui nagrinėti ypatingos skubos tvarka, pataisos dar nėra priimtos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas prezidentės pataisoms pritarė tik šiandien“, - teigiama komentare.
Laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis D.Raulušaitis pranešime spaudai teigė, kad kiekvienu atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl šių priemonių taikymo, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo vadovautis įstatymu, proporcingumo ir teisėtumo principais.
„Suprasdamas, kokie jautrūs ir svarbūs demokratinėje visuomenėje yra žurnalistų nepriklausomumo ir laisvės principai, noriu pabrėžti, kad teisėsaugos institucijos tokių asmenų atžvilgiu taikydamos prievartos priemones turėtų itin kruopščiai pasverti jų proporcingumą ir jas taikyti tik tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima pasiekti baudžiamojo proceso tikslų“, – pranešime spaudai teigė prokuratūros vadovas.
Apie slaptus tyrimo veiksmus Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras naujienų agentūrą BNS informavo pirmadienį.
Pokalbių klausymąsi sankcionavo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Teismo nutartį dėl slaptų tyrimo veiksmų svarstoma skųsti Vilniaus apygardos teismui.
Ikiteisminis tyrimas pernai buvo pradėtas, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą valstybėms vadovams ir dviem Seimo komitetams dėl galimų informacinių provokacijų.
Įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo pareikšti prezidentės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tyrimo metu atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai.
Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paskelbė, kad šiame tyrime Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro prašymu buvo neteisėtai sankcionavęs kratą BNS redaktorės namuose ir įpareigojęs ją atskleisti informacijos šaltinį.
Byla perduota teismui
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo yra baigiamas ir netrukus pasieks teismą.
Tai žurnalistams per spaudos konferenciją Generalinėje prokuratūroje trečiadienį sakė laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Raulušaitis. Jis taip pat sakė, kad šiame ikiteisminiame tyrime yra „viena įtariamoji“, jos asmenybės pareigūnas neįvardijo.
Jis taip pat pranešė, kad Generalinė prokuratūra išnagrinės naujienų agentūros BNS pareiškimą ir pateiks atsakymą.
„Ar bus kokie nors tyrimai, toliau revizuojami sprendimai, pritaikyti aptariamas prievartos priemones, priklausys ir nuo tų asmenų pozicijos, kurių atžvilgiu tos priemonės buvo taikytos. Jeigu ties asmenys nuspręs teismų nutartis skųsti, aukštesnieji teismai tuos skundus nagrinės. Jeigu nutartys būtų panaikintos, atsirastų pagrindas vertinti prokuroro veiksmus, kuris kreipėsi su prašymu dėl tokių nutarčių“, - sakė D.Raulušaitis.
Į spaudos konferenciją susirinkę žurnalistai D.Raulušaičio teiravosi, kodėl specialiosios tarnybos slapta klausė ne tik esamų, bet ir buvusių BNS darbuotojų pokalbių, kurie agentūroje nebedirba seniai, nedirbo BNS pradėjus ikiteisminį tyrimą. Teirautasi, ar laikinasis prokuratūros vadovas neabejoja tyrimą kontroliavusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ginto Ivanausko kompetencijos.
„Dėl tyrimo taktikos, strategijos sprendimus priima tyrimus organizuojantis prokuroras vienasmeniškai. Dėl taikytinų prievartos priemonių sprendžia teismas. Prokuroras kreipėsi į teismą ir tuos leidimus gavo“, - sakė D.Raulušaitis.
Jis teigė, kad aplinkybė, jog pritaikius prievartos priemones, negauta tyrimui naudingos informacijos, neleidžia vertinti prokuroro veiksmus kaip neatitinkančių teisėtumo reikalavimų.
Kaip ilgai klausytasi žurnalistų pokalbių, D.Raulušaitis pasakyti negalėjo, jis minėjo, kad tyrimui naudos neatnešę pokalbių įrašai sunaikinti. Jis sakė, kad asmenų, kurių klausytasi slapta, skaičius neleidžia vertinti, ar gerai, ar blogai buvo organizuotas tyrimas - svarbiausia yra teisėtumas.
