– Ponia Audrone, apkalta įvyko, Seimas nusprendė, kad iš N.Venckienės reikia atimti mandatą. Ar jums netikėtas toks sprendimas?
–Iš Seimo nieko ir nesitikėjome. Matėme, kaip pusės valandos pertrauką darė, kad surinktų kitus pavėlavusius narius. Nenustebino niekuo.
– Prieš balsavimą buvo svarstymų, kad kai kurių partijų nariai galėtų nepalaikyti to balsavimo.
– Kiekvieno nario sąžinės reikalas.
– Jūsų bendražygiai visada sakydavo, kad tai susidorojimas su N.Venckiene. O kam tai naudinga?
– Be abejo susidorojimas. Kam naudinga? Kad neatsirastų kita partija, kad šita istorija būtų palaidota, kad daugiau nekalbėtų apie pedofiliją, kaip tokį reiškinį Lietuvoje, kuris tikrai yra.
– Ar Jūsų dukterėčia žinojo, kad vyksta toks procesas?
– Nežinau. Konstitucinis teismas pasakė, kad buvo įteikta, prokuroras sako, jog buvo neįteikta. Klausimas, kas meluoja? Jeigu jau tokios institucijos tarp savęs nesusitaria, manau, kad apie Seimą tuo labiau nėra ką kalbėti.
– Kada paskutinį kartą esate bendravusi su N.Venckiene?
– Anų metų balandžio pačioje pradžioje.
– Per tą laiką nebuvo nei laiško, nei skambučio iš Amerikos?
– Ne.
– Ji lygiai taip pat nebendrauja ir su savo šeima?
- Nežinau. Tiesiog neklausiu. Šeimos reikalas. Aš ne šeimos narys, nenoriu kištis.
– Kaip tėvai Kedžiai laikosi?
– Labai blogai. Sūnus nužudytas, anūkė 240-ies policininkų išvilkta klykianti, pati Kedienė buvo kojom į priekį išnešta basa, vedžiojama Kauno gatvėmis. Kaip gali jaustis? Blogai.
– Sakote, jog jaučiasi blogai. Ar su sveikata kas nors?
– Taip. Sesuo mano sunkiai serga. Kedys labai palūžęs.
– Ta rimta liga – vėžys?
– Taip.
– Sakote, kad visai nepalaikote ryšio su N. Venckiene. Bet ji teikia įstatymų projektus, vadinasi, kažkas su ja bendrauja.
– Kažkas – taip.
– Labai keista, kad su pačiais artimiausiais žmonėmis visai nebendrauja.
– Žinote, aš ne pati artimiausia.
– Kaip manote, ar N.Venckienė grįš į Lietuvą?
– Netgi džiaugiuosi, kad ji nesėdi tarp tų žmonių. Jiems užteko 11 sekundžių išklausyti, kaip ji spardė ar kažką, nereikėjo viso vaizdo įrašo. Džiaugiuosi, jei ji yra laisvoje šalyje, gabi 42-jų metų moteris.
– Jeigu ji grįžtų į Lietuvą, jai būtų per daug pavojinga?
– Nežinia, kaip. Laikas parodys. Kam čia spėlioti?
– Vadinamasis Garliavos judėjimas šiuo metu yra šiek tiek nurimęs?
– Tai yra partija „Drąsos kelias“, rengiamės savivaldybių rinkimams. Viskas vyksta, normaliai dirbama.
– Manote, kad partijai savivaldos rinkimuose gali pasisekti?
– Nežinau, kaip pasiseks. Bandysime.
– Tikėtis, kad N.Venckienė grįš į Lietuvą?
– Jūs tikėkitės. Aš tikrai nelinkėčiau grįžti.
– Pone Černiauskai, pirmą karta apkalta buvo įvykdyta už akių. N.Venckienė turėjo teisę į gynėją, bet ja nepasinaudojo. Kaip manote, kodėl?
– Apskritai N.Venckienė šiai dienai puikiai supranta, kad jos teisinė padėtis yra nulemta. Ji puikiai žinojo, kaip vyks procedūra. Ji pažeidė Konstituciją, negerbė įstatymų, jos dalyvavimas nieko nebūtų pakeitęs. Tai ji suprato puikiai.
– Seimo statute yra numatyta, kad Seimo narys apie apkaltą turi būti informuojamas raštu. Šiuo atveju neaišku, ar tie laiškai, kurie buvo siųsti, pasiekė advokatą. Jeigu N.Venckienė negavo raštiškos informacijos, ar pati procedūra dėl to negali būti pažeista?
– Negalime kiekvieno įstatymo vertinti pažodžiui. Turėtume jį taikyti protingai. Teismo posėdžiuose yra plačiau žiūrima, kaip galima būtų informuoti suinteresuotą šalį. Šiuo atveju apkaltos procesas yra viešas. Ji, kaip Seimo narė, privalo dalyvauti Seimo, komiteto posėdžiuose, tačiau to nedaro. Prisiminkime, kokiomis aplinkybėmis ji pabėgo ir pasislėpė nuo teisėsaugos, manau, kad ji labai akylai stebi procesus, kurie vyksta Lietuvoje. Negalime sakyti, kad nebuvo imtasi visų priemonių, kad ji būtų informuota. Kad jai nesugeba įteikti raštų, neturėtų būti kliūtis išspręsti tokį opų klausimą.
– Seimas ėmėsi priemonių, norėdamas pranešti N.Venckienei, o per tai galbūt ir sužinoti jos buvimo vietą. Teisėsauga atsakė, kad apkalta ir baudžiamasis procesas yra skirtingos procedūros ir jie niekuo negali padėti. Kaip tai paaiškinti? Ar iš tiesų reikia taip atskirti, juk tikslas yra vienas – surasti N.Venckienę.
– Seimas padarė tai, ką turėjo padaryti. Gaila, kad taip ilgai delsė. Tai yra priimti politinį sprendimą ir įteisinti jos dabartinį statusą. Ji negali vadintis Seimo nare, neatstovauja savo rinkėjams, nedalyvauja šalies gyvenime. Teisėsaugos reikalas yra nustatyti jos buvimo vietą, ją tinkamai informuoti apie procesinius veiksmus ir užtikrinti, kad ji dalyvautų nagrinėjant tam tikras bylos nagrinėjimo stadijas.
– Kaip aiškinate užtrukusias procedūras turint omenyje teisėsaugos veiksmus?
– Teisė turi būti įgyvendinama laiku, o ne delsiant. Iš prokuratūros pusės to nematyti. Ta pozicija yra gana keista, kai stengiamasi jai tik įteikti pranešimą, kad ji atvyktų į apklausas, tačiau nesiimama aktyvesnių veiksmų, kad būtų galima ją surasti. Viešai diskutuojami kiti įtarimai, kurie galėtų būti jai pareikšti. Lyg ir yra pakankamai duomenų, būtent dėl to ji išvyko ir pasislėpė nuo teisėsaugos.
– Esate minėjęs, kad teisėsaugos siekis yra nepateikti N.Venckienei realių kaltinimų dėl tam tikrų dalykų, kurie gali paaiškėti po to.
– Taip, yra tiesos. Matome, kad čia daug metų buvo nagrinėtas ne tik teisinis ginčas. Jis įgavo ir tam tikro judėjimo formą. Pati šalis susikaldė, buvo išmesta tam tikra pedofilijos korta ir ja prisidengiama, po to buvo niekinama pati teisėsauga, žeminami atskiri pareigūnai. Galų gale tam tikros netektys, įvykusios neaiškiomis aplinkybėmis, leidžia manyti, kad šitie dalykai tarpusavyje susiję. Matėme, kaip aktyviai dalyvavo tam tikri politikai, dalis jų jau sėdi Seime. Nesuvokiama, kaip galima nematyti to, ką sako pareigūnai, ką nustato teismas. Tas visuomenės skaldymas tebevyksta. Turėtume atvirai pasakyti, kas vyko, kaip vyko, kas dėl to kalti, kas turėtų už tai atsakyti.
– Kas, Jūsų manymu, turėtų atsakyti?
– Pirmiausia tie asmenys, kurie tiesiogiai prisidėjo prie neteisėtų veiksmų. Politikai turėtų vertinti pirmiausia save. Jeigu suklydo, turėtų tai pasakyti. Jeigu to nesupranta, rinkėjas turėtų parodyti politinę valią.
– Ar N.Venckienės mes dar labai ilgai nepamatysime Lietuvoje?
– Matome, kas įvyko pastaruoju metu. Santuoka yra nutraukta, turtas padalintas, vaikas išvykęs su ja. Visi požymiai rodo, kad ji nesiruošia sugrįžti. Tada, kai buvo panaikinta teisinė neliečiamybė, jos nebeliko Lietuvoje. Tai reiškia, kad ji puikiai suvokia, jog jai gali grėsti rimta atsakomybė, jei bus leidžiama ištirti tas bylas ir galų gale nustatyti tikrąją tiesą. Dabar tiriamos atskiros bylos, dirba pavieniai pareigūnai.
– Kam reikia išskaidyti bylas?
– Gal bijome pripažinti, kad buvo ne pavieniai nusikaltimai, o gerai organizuoti ir iš anksto suplanuoti. Turėtume suvokti, kad teisėjo pozicija, kai, pats dirbdamas, nepasitiki teismais, tavo kolegas apkaltina pedofilija, jau yra nepagarba ir įstatymui, ir žmogui.
– Jūsų ginamoji L.Stankūnaitė yra viešai kalbėjusi apie galimus tvirkinimus Kedžių, Venckų namuose. Prokuratūrai praėjusią savaitę buvo perduotas tyrimas, susijęs su šiais dalykais. Ar jūsų klientė ketina dalyvauti šiame tyrime?
– Taip, mano klientė yra pasiruošusi dalyvauti ir išsiaiškinti visas aplinkybes, kurios liečia mergaitę, išsiaiškinti tiesą.
– Jūs bendraujate su ja?
– Taip, tiek, kiek reikia, atliekant teisines pareigas.
– Ar jai viskas gerai?
– Taip, ji patenkinta gyvenimo sąlygomis, pagalba, kuri buvo suteikta, dabar jaučiasi saugi, laisva. Mergaitė, būdama šalia jos, jaučiasi laiminga.
