Kaip skelbia radijo stotis „Znad Wilii“, politikas išsakė paramą Lietuvos lenkams, tačiau pabrėžė, kad jam nepatinka V.Tomaševskio elgesys.
„Tai nereiškia, kad man patinka viskas, kas vyksta lenkų mažumoje. Ta Tomaševskio „Georgijaus juostelė“ man labai nepatiko“, – sakė B.Borusewiczius, turėdamas omenyje gegužės 9-ąją įvykusį incidentą, kai V.Tomaševskis į Vilniuje vykusią sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare atminimo ceremoniją atvyko švarko atlape įsisegęs Lenkijos vėliavą ir „Georgijaus juostelę“, kurią prorusiški separatistai Ukrainoje naudoja kaip savo atpažinimo ženklą.
„Pasakiau tai per debatus Senate lenkų diasporos klausimu. Suprantu tą žaidimą, siekiant pritraukti rinkėjų, tačiau tai buvo tam tikros ribos peržengimas. Palaikysime ne viską – nesvarbu, ar tai, ką daro Lietuvos lenkų politinė partija, atitinka mūsų politinę liniją, ar ne. Konkrečiai tai (Tomaševskio akibrokštas) neatitiko (mūsų linijos). Tai kertasi su mūsų tarptautine politika“, – pridūrė B.Borusewiczius.
Lenkijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas susitiko su lenkiškosios žiniasklaidos žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos.
B.Borusewiczius teigė, kad Lenkija tęs spaudimą Lietuvai dėl vietos lenkų padėties, nors ir pripažino, kad galimybės yra ribotos.
„Stebime, kad vyksta Lietuvoje. Lietuvos pusei sakome, kas mums nepatinka, tačiau spaudimo galimybės ribotos. Išbandėme jau įvairius būdus. Tačiau vis tiek vykdomas labai didelis spaudimas Lietuvai, kad ji laikytųsi Europos standartų“, – aiškino Senato pirmininkas.
Lenkijos Senato pirmininkas teigė, kad dėl dvišalių santykių atsakomybė tenka pirmajam po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui ir dabartinei prezidentei Daliai Grybauskaitei.
„Lietuvos problema kilo iš to, kad Landsbergis, atkurdamas Lietuvos valstybę, atkūrė antilenkišką politiką. Sakau tai atvirai, nors kai kurie nuo to atsiriboja. Prieš karą ta ideologija turėjo prasmę, nes vyko konfliktas dėl Vilniaus, tačiau šiuo metu ji neturi jokios prasmės. Tai Landsbergio atsakomybė“, – aiškino jis.
„Iš dabartinės prezidentės (Dalios Grybauskaitės) teorijos aiškėja, kad Lietuva labiau kliausis Skandinavija. Tačiau iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai, mes visiškai nesiveršime (to daryti). Pažiūrėsim, ar apgins. Atstumas nuo Kaliningrado (srities) iki Baltarusijos – 80 kilometrų, tereikia pažiūrėti į žemėlapį. Bet koks blaivaus proto politikas, tai matydamas, turėtų padaryti išvadas“, – sakė B.Borusewiczius.
„Lietuviams reikia sakyti, kad nekovojimas su tokiais stereotipais ir (lenkų) mažumos problemų nesprendimas taip pat skatina nepalankumą Lenkijoje. Tuo tarpu demokratinėse valstybėse, norint priimti bet kokius sprendimus, reikalingas visuomenės palaikymas. Jeigu lenkų bendruomenė bus nepatenkinta, vėliau dėl to gali kilti problemų“ – aiškino Lenkijos Senato vadovas.
