Kažkada Vokietijai priklausiusios Šilutės apskrities Bitėnų kaime gyvenusį M.Jankų (1858-1946) išgarsino čia įkurta jo spaustuvė. Sudėtingų istorinių lūžių laikotarpiu čia jis vienas pirmųjų pradėjo spausdinti lietuviškas knygas, maldaknyges,laikraščius, kurie per Rytprūsių sieną slaptai gabenti į Lietuvą. M.Jankus carinės Rusijos uždrausto lietuviško rašto, spaudos leidybos ir platinimo, pirmųjų mažlietuvių kultūros draugijų reikalams skyrė visą savo turtą ir pajamas.
Įvertinę M.Jankaus nuopelnus Lietuvai iškilmių dalyviai pastebėjo, jog tokie žmonės neparankūs visoms valdžioms. Vokietijos kaizerio parankiniai lietuvį spaustuvininką žabojo piniginėmis baudomis, tupdė į daboklę už nelegalią veiklą. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Rusijos žandarai, ėmę šeimininkauti ir Rytprūsiuose, M.Jankų su šeima ištrėmė į Sibirą. Naciams okupavus Klaipėdos kraštą, jis pasitraukė į Kauną. Vėliau, sprukdamas nuo enkevedistų, M.Jankus mirė Vokietijoje.
Mažosios Lietuvos patriarchu pelnytai vadinamo M.Jankaus palaikai jo anūkės Ievos Jankutės ir kitų mažlietuvių pastangomis 1993 metais buvo atgabenti iš Flensburgo ir perlaidoti gimtinėje - istorinėse Bitėnų kaimo kapinaitės, šalia filosofo ir rašytojo Vydūno (Vilhelmo Storastos), Jono Vanagaičio ir kitų nusipelniusių šio krašto visuomenės veikėjų mažlietuvių.
„M.Jankus, kaip ir kiti prūsų lietuviai, galėjo su viskuo susitaikyti, sėkmingai suvokietėti,tapti pasiturinčiu biurgeriu, bet jis pasirinko kitokį gyvenimo kelią, nes buvo laisvos dvasios. Bitėnuose su Jonu Basanavičiumi ir Jonu Šliūpu sumanė leisti pirmąjį lietuvišką laikraštį „Aušra“, spausdino Vinco Kudirkos „Varpą“, kitokią lietuvišką periodiką. Jis buvo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos geopolitinio suartėjimo šalininkas - propagavo idėją, kuri daugelio lietuvininkų XIX amžiaus pabaigoje, regis, nežavėjo“, - pažymėjo iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas.
Klaipėdos garbės pilietis, žurnalistas ir kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius sakė M.Jankaus įtaką jaučiąs ir dabar: Tokiems kaip jis turime dėkoti, kad dabar laisvai šnekame lietuviškai. Jis dar buvo ir karys - po Versalio sutarties, kai Klaipėdos krašto likimas pakibo ant plauko, nesikratė Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vado pareigų, dalyvavo sukilime, pasirašė Tilžės aktą, kuriuo sena etninių lietuvių žemė prijungta prie Lietuvos valstybės“.
Garbingiausia iškilmių viešnia, paminklinės lentos mecenatė, Klaipėdoje gyventi M.Jankaus anūkė Ieva Jankutė, ilgai nekalbėjo: „Jeigu pradėčiau, tai iki vakaro nebaigčiau. Mano senelio veikla, jo gyvenimas aprašytas knygose ir enciklopedijose. Mane su juo vėl suvedė paslaptingi sielos ryšiai“.
Po karo išvykusi iš Lietuvos I.Jankutė gyveno Italijoje, po to persikėlė į JAV. Grįžusi į gimtinę ji pašiurpo pamačiusi, kuo virto Mažosios Lietuvos kapinaitės, bažnyčios. I.Jankutės pastangos ir lėšomis Šilutės ir Pagėgių rajonuose atgaivinta nemažai šio krašto istorijos ir kultūros paminklų. M.Jankaus anūkei prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus įteikė valstybinį apdovanojimą.
Likimo vingiai nenuspėjami - grįžusi į gimtinę I.Jankutė įsikūrė toje pačioje Klaipėdos gatvėje, kurioje XX amžiaus pradžioje gyveno jos senelis. Sklaidydamas šeimos archyvą ji atrado dokumentų, liudijančių, jog 1909-1912 metais čia tikrai gyveno M.Jankus su šeima. Namo kieme veikė spaustuvė.
M.Jankaus gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – vežamas į Sibirą turėjo palikti ir savo namus, ir verslą. Pirmąją spaustuvę jis dar 1899 metais įsigijo Ragainėje (dabar Nemanas), kurią vėliau perkėlė į Tilžę (Sovetskas). Kai antstoliai ir ją už skolas pardavė iš varžytynių, M.Jankus nesudėjo rankų - dar vieną spaustuvę įsteigė iš tėvų paveldėtoje Bitėnų kaimo žemėje.
„Klaipėdos centre buvusio namo, kuriame gyveno mano senelis, nebeliko. Čia stovi kitas pastatas. Gerai, kad atminimo lenta pažymėta bent jau vieta, primenanti M.Jankų ir jo veiklą“, - džiaugėsi I.Jankutė.
Paminklo M.Jankui sumanytojus, kūrėjus ir mecenatę pasveikino dar vienas uostamiestyje gyvenantis kito Tilžės Akto signataro anūkas, Klaipėdos universiteto profesorius, religijotyrininkas ir istorikas Helmutas Arnašius.
Jo senelis Jurgis Arnašius (1872-1934), gerai pažinojęs M.Jankų, kaip ir jis, buvo nenuilstamas lietuviško žodžio, rašto ir spaudos puoselėtojas - Klaipėdos krašte daug metų redagavo gotišku šriftu spausdinamus mažlietuvių skaitomus laikraščius "Ūkininkas", "Tilžės keleivis", "Pajūrio sargas". J.Arnašius palaidotas Agluonėnų seniūnijos Vanagų kapinėse.
Iškilmėse dalyvavęs Pagėgių rajono meras Virginijus Komskis susirinkusius pasveikino su Valstybės diena ir pranešė malonią naujieną - vienas klaipėdietis verslininkas pagaliau sutiko parduoti jam priklausantį buvusios M.Jankaus sodybos Bitėnuose žemės sklypą savivaldybei. Ten įkurtas spaustuvininko vardu pavadintas memorialinis muziejus.
"Dėl to jau sutarta, rajono taryba priėmusi reikiamus sprendimus ir dėl muziejaus plėtros“, - patikino V.Komskis.
