Jo teigimu, taip galbūt yra todėl, kad LSDP yra didžiausia koalicijos partija ir kad prezidentė D.Grybauskaitė Vyriausybei daro didesnę įtaką nei Seimo nariams.
K.Komskis taip pat įžvelgia panašumų tarp „juodųjų sąrašų“ ir anoniminių VSD pažymų, kurios buvo teikiamos Seimui prieš 10 metų. „Aš manau, kad demokratinėje valstybėje taip neturėtų būti, nes tai yra grėsmė“, – sako jis ir žada, kad Seime sudaryta komisija, kuriai jis vadovauja, bandys spręsti šią problemą.
Politikas taip pat atvirai pripažįsta, kad būtų kvaila, jei partija nesinaudotų R.Pakso politine patirtimi ir jo įdirbiu, nes šiandien jis yra partijos lyderis. O reaguodamas į V.Mazuronio kritiką dėl demokratijos stokos, atvirai pasakoja apie tai, kaip V.Mazuronis už tai buvo nubaustas.
****
- Baigėsi dar viena Seimo sesija. Kokiais Seimo darbais jūs, kaip vienas Seimo ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovų, galėtumėte pasigirti savo rinkėjams?
– Šioje Seimo sesijoje svarbiausi darbai buvo susiję su euro įvedimu Lietuvoje ir biudžeto patikslinimu, kuriuo numatytas didesnis krašto apsaugos finansavimas. Visa kita buvo daugiau kosmetinės įstatymų pataisos.
Ir nors mūsų partija nelabai „myli" eurą, jo įvedimui reikėjo tinkamai pasirengti, ir su tuo susijusių įstatymų buvo labai daug.
- Tad galėtumėte rinkėjams pasakyti, kad euro įvedimui yra visiškai ir tinkamai pasirengta ir jokių problemų nebus?
– Rudens sesijoje dar reikės priimti apie 130 įstatymo pataisų, tačiau jos bus daugiausia susijusios su techniniais euro įvedimo aspektais. Pagrindiniai įstatymai jau priimti ir, nors mums gaila, kad tai buvo padaryta neatsiklausus Lietuvos žmonių, eurą mes kitais metais turėsime.
- Šio Seimo kadencija jau beveik įpusėjo. Tai pirmas kartas, kai jūs ir jūsų partija darbuojatės valdančiojoje koalicijoje. Kur lengviau – opozicijoje ar pozicijoje?
– Žinoma, kad lengviau opozicijoje. Būdamas opozicijoje tu gali kritikuoti bet kuriuos Vyriausybės žingsnius, kritikuoti Seimo daugumos sprendimus, tačiau nesi už juos atsakingas. Be to, aš būdamas opozicijoje ir vadovaudamas Seimo Antikorupcijos komisijai dirbau labai konkretų darbą ir manau, kad man visai gerai sekėsi atskleidžiant kai kuriuos negerus tuometinės valdžios veiksmus.
Dabar valdančiojoje koalicijoje vyksta komandinis darbas, ir mūsų partijos bei kai kurių jos narių tame darbe kartais nematyti. Keturių partijų koalicija – tai kompromisas. Mes labai daug laiko praleidžiame diskutuodami tarpusavyje, derindami pozicijas ne tik tarp partijų, bet ir tarp Seimo bei vykdomosios valdžios, ir tai užima labai daug laiko bei pastangų.
Dažnai būna taip, kad iš Vyriausybės ar kokios ministerijos atkeliauja kokio nors valstybės tarnautojo parengtas įstatymas, kuris kertasi ne tik su mūsų programinėmis nuostatomis, bet ir su Vyriausybės programa. Ir tokių įstatymų būna gana daug, todėl dažnai koalicijoje tenka kovoti už tai, kad būtų vykdoma mūsų pačių patvirtinta programa.
- O su kuria partija koalicijoje dirbti sunkiausia?
– Sunkiausia vis dėlto su socialdemokratais.
Pirmiausia turbūt todėl, kad tai – didžiausia koalicijos partija. Antra, ši partija turbūt dažniausiai nesilaiko pasiektų susitarimų. Ne kartą yra buvę, kad rytą ką nors susitariame, o po poros valandų, atėję į Seimo salę, socialdemokratai balsuoja visiškai kitaip.
- Kodėl, jūsų nuomone, taip atsitinka?
– Galbūt viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad partijos lyderis kartu yra ir Vyriausybės vadovas. Dažnai mes, politikai, esantys Seime, siūlome vienus sprendimus, o Vyriausybėje esantys žmonės į juos žiūri visiškai kitaip, iš savo pozicijų. Na, pavyzdžiui, kai mes siūlome racionalius sprendimus, kaip geriau surinkti biudžetą ar greičiau grąžinti praėjusios valdžios nusavintas pensijas, padidinti mažiausius atlyginimus, mūsų pasiūlymai atsimuša į sieną. Tarkim, buvo mūsų pasiūlymas daugiau pasiskolinti ir taip padėti labiausiai vargstantiems Lietuvos žmonėms. Vyriausybė nepritarė.
Buvome sutarę dėl progresinių mokesčių – ir politinėje taryboje sutarėme, ir Vyriausybės programoje tai yra, tačiau jokių žingsnių ta linkme nedaroma. Mes Seime norime, kad programa būtų įgyvendinama greičiau, o Vyriausybė neskuba.
Arba imkime, pavyzdžiui, „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Mūsų visų – pradedant socdemais ir baigiant darbiečiais – pozicija yra tokia, kad tų atskaitymų į privačius pensijų fondus reikia atsisakyti. O Vyriausybė sako: ne, nereikia, nes blogai atrodysime prieš verslą. Tačiau juk turime tarnauti ne verslui, o žmonėms.
Juk galėjome pasiskolinti apie 1 milijardą litų, ir tai nebūtų turėję jokios įtakos euro įvedimui. „Sodros“ įmokos į privačius pensijų fondus – dar beveik milijardas litų, juo labiau kad daug valstybių tų įmokų taip pat atsisako. Taip galėjome tikrai pagerinti didelės dalies žmonių gyvenimą
- Gal taip yra dėl prezidentės D.Grybauskaitės įtakos Vyriausybei?
– Reikia pripažinti, kad per tuos dvejus metus Seimas su prezidente bendrauja nedaug ir dažniausiai tik per patarėjus. Praėjusioje kadencijoje dar vykdavo Seimo komitetų, komisijų susitikimai su prezidente ir būdavo bandoma kai kurias pozicijas derinti tiesiogiai, o dabar bendraujama tik per patarėjus.
Galbūt Vyriausybei, kurioje yra mažiau žmonių nei Seime, dažniau pavyksta pabendrauti su prezidente tiesiogiai ir, matyt, tai turi įtakos Vyriausybės sprendimams. Nes kitų argumentų tiesiog nerandu.
- Pastaruosius porą mėnesių iki baigiantis Seimo sesijai vadovavote komisijai dėl R.Pakso politinių ir pilietinių teisių atkūrimo. Kokia prasmė kapstytis 10 metų senumo įvykiuose?
– Komisija buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje iki šiol neįvykdyti nei Europos žmogaus teisių teismo, nei Jungtinių Tautų komiteto sprendimai, kuriuose buvo pasakyta, kad R.Pakso teisės buvo pažeistos, o Konstitucinio teismo ir Seimo sprendimai uždrausti R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, švelniai tariant, buvo pertekliniai.
Dėl to R.Paksas negalėjo kandidatuoti prezidento rinkimuose, kuriuose jis, kaip vienas populiariausių šalies politikų, tikrai būtų sudaręs rimtą konkurenciją D.Grybauskaitei.
Tačiau yra ir kitas aspektas. Lietuva jau susilaukia sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimo
Kita vertus, komisijos uždavinys yra išsiaiškinti, kodėl kartą suklydusi biurokratinė mašina nenori taisyti savo klaidų? Kas yra atsakingas už vienus ar kitus sprendimus, pažymas, kurių pagrindu griaunami žmonių gyvenimai? Tai labai aktualu, ypač šiandieninių „juodųjų sąrašų“ kontekste, nes tai primena anuos dešimties metų senumo įvykius. O tai reiškia, kad sistema iš esmės nepasikeitė.
Paminėsiu tik vieną dalyką. Tuometinės Seimo komisijos, rengusios apkaltą R.Paksui, vadovas A.Sakalas liudydamas mūsų komisijoje teigė, kad jie priimdami sprendimus rėmėsi Valstybės saugumo departamento pažymomis. Mes susiradome tas pažymas archyve, ir žinote ką? Nė ant vienos tos pažymos nėra jokio parašo ir jokios pavardės. Tuometinis VSD vadovas M.Laurinkus paaiškino, kad tokią praktiką įvedė jis, „remdamasis kai kurių Europos šalių patirtimi“.
Tai ta praktika galioja iki šiol, ir bet kokio žmogaus likimą galima sugriauti remiantis iš esmės anonimine vienos institucijos pažyma. Aš manau, kad demokratinėje valstybėje taip neturėtų būti, nes tai yra grėsmė. Ir kai šiandien, po 10 metų, mes vėl girdime apie nežinia kieno sukurptus „juoduosius sąrašus“, kuriais vėl griaunami žmonių likimai, tai tik patvirtina.
- Tai koks yra tos komisijos darbo galutinis tikslas?
– Komisijos uždavinys yra įgyvendinti tarptautinių organizacijų sprendimus ir atkurti pažeistas R.Pakso teises, dėl kurių nukenčia visa Lietuva. Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai atvirai sako: mums labai sunku kalbėti apie kitose valstybėse pažeidinėjamas žmogaus teises, kai patys turime problemų, į kurias mums pirštu baksnoja tarptautinės institucijos.
Kitas mūsų tikslas – pabandyti padaryti taip, kad VSD nebūtų politinės kovos įrankiu. Pabandyti viską sutvarkyti ir reglamenuoti taip, kad nebūtų veiksmų be atsakomybės ir kad žmonių likimai nebūtų griaunami pagal kieno nors užgaidas ar politines ambicijas.
- Jūsų partijos narys V.Mazuronis prieš išvykdamas į Europos Parlamentą interviu teigė, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ yra vieno žmogaus partija, kad joje nėra demokratijos, nevyksta diskusijos, ir kad jis pasirinko darbą EP siekdamas sumažinti trintį.
– Kiekvienas politikas yra laisvas išsakyti savo nuomonę. Galbūt V.Mazuronis taip bando paaiškinti savo sprendimą, kodėl jis pasirinko darbą EP, o ne Lietuvoje ir Aplinkos ministerijoje. Tai jo asmeninis reikalas.
Mūsų partija jau seniai nėra vieno žmogaus partija. Per dešimtmetį užaugo daug naujų politikų, kurių vienus matome Seime, kitus – ministerijose, savivaldybėse. Partijoje dažnai vyksta karštos diskusijos ir geriausias tokių diskusijų pavyzdys yra skirtingos R.Pakso ir V.Mazuronio nuomonės dėl skalūnų dujų. Ar V.Mazuronis dėl to kaip nors nukentėjo? Nebent partijos spendimą įrašyti jį į sąrašą trečiuoju numeriu V.Mazuronis suprato kaip bausmę už kitokią nei partijos lyderio nuomonę.
Kalbant apie partijos lyderį, visi pastarieji rinkimai, kuriuose R.Paksas galėjo dalyvauti, parodė, kad kai jis veda partiją į rinkimus, partija gauna daugiau balsų. Gal kai kam sunku tai pripažinti, tačiau atmesti R.Pakso politinę patirtį, jo įdirbį būtų kvaila.
Mūsų partija yra subrendusi ir būtent todėl joje savo vietą gali rasti ir P.Gražulis, ir R.Žemaitaitis, ir jaunasis A.Mazuronis, nepaisant to, kad dažnai jų nuomonės labai skiriasi. Visus sprendimus partijoje priimame balsuodami, ir dažniausiai vyksta ne atviras, o slaptas balsavimas.
Į diskusijas su partijos nariais stengiamės įtraukti Seimo, Vyriausybės narius.
- Tai, jūsų nuomone, V.Mazuronis, kalbėdamas apie demokratijos trūkumą jūsų partijoje, yra neteisus?
– Žinote, nuo demokratijos iki anarchijos kartais yra labai nedidelis žingsnis. Demokratijai irgi reikia tam tikrų taisyklių, tai neturi būti chaosas, kai kiekvienas daro ką nori ir dar priekaištauja kitiems, kad jie nesielgia taip pat. Antraip labai lengvai galima sužlugdyti tai, kas ilgus metus buvo kuriama.
