Toks įsitikinimas neteisingas. Viskas pas mus nuspėjama ir aišku iki nuobodybės (išskyrus galbūt orus).
Reikia tik mokėti skaityti pranašingus ženklus.
Antai greitkeliu lekia automobilių virtinė pajūrio link.
Parūdijusiose senose mašinose sėdinčių pagyvenusių tautiečių poilsis bus toks: moterys susigrūs į maždaug dešimčiai poilsiautojų išnuomoto 3 kambarių buto ankštą virtuvę ir nuo ryto iki vakaro gamins šaltibarščius, virs cepelinus ir keps kotletus. Vyrai iš ryto prisipirks alaus, kurį išlaks paplūdimyje dar nesuspėjus įdienoti, pietauti grįš namo pakeliui nusipirkę dar alaus ir degtinės – diena jiems jau baigsis.
Palangos kryptimi naujais ar apynaujais ratais riedančių 30–40-mečių lietuvių atostogos Lietuvos pajūryje irgi lengvai nuspėjamos.
Vyrukai, vos spėję įsikurti viešbučiuose, jungsis prie interneto, nosį įbes į monitorius, prie ausų prisilipdys telefonus ir tvarkys darbo dienomis nespėtus sutvarkyti verslo reikalus.
Jų žmonos užsivilks „prekių ženklus“ iš M.Gelažniko parduotuvės ir šlifuos J.Basanavičiaus gatvę.
Tokia pat nuspėjama ir Lietuvos ekonomika, politika, energetika.
Neseniai „Lietuvos energijos“ užsakymu buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kiek bus norinčių investuoti įmonių į biokuro (kogeneracinių) jėgainių statybą Vilniuje ir Kaune.
„Lietuvos energijos“ vadovas D.Misiūnas džiugiai pranešė, kad susidomėjimą pareiškė net 24 ūkio subjektai iš 10 valstybių.
Vargu ar tokį susidomėjimą galima vadinti džiugiu netikėtumu, juk nemažą dalį jėgainių statybos finansuos Europos Sąjunga, o europiniai pinigai visada masina.
Apklausa apskritai tėra akių dūmimas, nes jau aišku, kokį investuotoją pasirinks „Lietuvos energija“, kas laimės konkursą. Žinoma, kad Rusijos energetikoje stipriai įsitvirtinusi ir Lietuvos prezidentės D.Grybauskaitės motiniškai globojama suomių bendrovė „Fortum“. Arba kokia nors jos antrinė įmonė.
Taip pat nereikia spėlioti, kas taps šiukšlių deginimo, biokuro rinkos monopolininku ir kas netolimoje ateityje diktuos šilumos ir elektros kainas. O kokios įmonės prie strateginių objektų nebus prileistos nė per patrankos šūvį. Užtenka paklausyti prezidentės užuominų ir jos patarėjų išaiškinimų.
Senovės Graikijoje ateitis buvo nuspėjama taip: apsirūkiusios senutės, vadinamos pitijomis, vapėdavo kažką nesuprantama, o jų kliedesius išaiškindavo orakulai – žyniai.
Dieve gink, nelyginu D.Grybauskaitės su tokia atgrasia antikinio pasaulio būtybe kaip pitija.
Tiesiog veikimo būdas panašus. Pavyzdžiui, prezidentė ir vėl mestelėjo apie mįslingus oligarchus ir „rubikoninius ikorus“.
Patarėjas greitai išaiškino tas užuominas ir jau tiesiai pareiškė, kad Prezidentūrai „Vilniaus energija“ nepatinka.
O netrukus Vilniaus šilumos ūkį nuomojančią prancūzų bendrovę ir su ja susijusią lietuviško kapitalo įmonę užgriuvo teisėsauga, bandydama atgaivinti seną bylą, kurios iš tiesų net nebuvo.
Ir jau niekam nebuvo staigmena, kai iš vilniečių įmonės buvo atimtas leidimas statyti šiukšles deginančią jėgainę senoje pramoninėje Vilniaus zonoje, o „Fortum“ planai pastatyti tokio pat tipo jėgainę prie hidrologinio draustinio buvo palaiminti aukščiausių valdžios sluoksnių.
Dar maža? Pitija suraukė antakius, metė skersą žvilgsnį į komunalines paslaugas teikiančią „City Service“, o orakulas garsiai išgiedojo apie tai, jog ši įmonė yra voratinklis, kurį reikia sutraukyti. Ir „City Service“ buvo išmesta iš konkurso iškeldinti Lukiškių kalėjimą, nors pasiūlė apie 50 milijonų litų mažesnę darbų kainą nei kiti pretendentai.
Taigi nėra mūsų šalyje netikėtumų ir nenuspėjamų dalykų. O kartais taip norėtųsi nors vienos kitos staigmenos!
