Dokumentinį filmą „Lietuva – gintarinė Europos siela“ apie mūsų šalies grožį ir patrauklumą sukūręs verslininkas tvirtina, kad lietuviai turi pristatyti savo tėvynę kaip geriausią pasaulyje. Ne tik iš širdies, bet ir iš verslo pusės. Deja, kol kas lietuviai dažniau pasauliui tik praneša, kad Lietuvoje labai gražu.
„O kur informacija apie tai, kad Lietuvoje nebijo investuoti verslo milžinai? Iš kur užsieniečiui visa tai žinoti?“ – klausė M.Rosicanas.
- Verslas yra silpnoji lietuvių pusė? – paklausė lrytas.lt M.Rosicano.
– Deja, bet kol kas dar silpnoji. Kai jauni lietuviai važiuoja į Norvegiją, Ispaniją, Airiją ar Angliją, jie geriausiu atveju pristato save, bet ne tėvynę.
Lietuviams dar reikia mokytis kviesti, vilioti, gundyti užsieniečius, kad jie važiuotų į Lietuvą.
Kol kas lietuviai nemoka įrodyti, jog galima iš jų pirkti, investuoti Lietuvoje. O tai labai svarbu. Neužtenka parodyti, kokia Lietuva graži šalis.
Negalėčiau sakyti, kad ta linkme Lietuva nieko nedaro. Lietuva stengiasi, bet to neužtenka.
Beje, pasaulyje gyvena daug žydų. Po pasaulį pastaraisiais metais pasklido ir daug jaunų lietuvių. Bet jie svetur dar neįsitvirtino. Todėl manau, kad lietuviai turėtų pasinaudoti žydų patirtimi, kaip įsikurti ir sukurti sėkmingą veiklą svečioje šalyje.
Tiesa, man skaudu, kad iš Lietuvos išvyksta šimtai tūkstančių žmonių.
Juk ir čia reikia investuoti pinigus, čia lietuviai galėtų turėti darbo vietų.
Lietuvos bėda, kad ji nesugeba pritraukti investicijų. Jei pasauliui ir rodome save, tai tik tiek, kad pas mus puiki gamta, nuostabūs gintaro papuošalai.
- Svetur uždarbiaujantys jaunuoliai viena. Bet juk Briuselyje, įvairiose Europos Sąjungos institucijose ir komisijose šmėžuoja Lietuvos politikų veidai. Kodėl jie neskleidžia žinių apie Lietuvą?
– Informacijos apie Lietuvą tragiškai trūksta. Politikai nekuria agitacijos, kuri pasauliui praneštų, kad Lietuvą yra ne tik graži, bet ir patraukli verslui valstybė. Kalbiesi su italu, prancūzu, ir jis nežino, kas ta Lietuva.
Paprastas pavyzdys iš kitos srities. Lietuvoje koncertavo Izraelio simfoninis orkestras. Tai orkestras, nuolat gastroliuojantis pasaulio kultūros centruose ir prestižiniuose festivaliuose, jame yra viešėję garsiausi pasaulio dirigentai ir instrumentalistai.
Kodėl nepaskleisti informacijos apie tai, kad trys šio orkestro muzikantai yra lietuviai? Kodėl to neišgarsinti ne tik pas mus, bet ir užsienyje? Deja, tai buvo kukliai nutylėta.
- Kai lankotės užsienyje, pikta ar juokinga jums būna, kai tenka aiškinti, iš kokios šalies atvykote?
– Kai pirmą kartą Paryžiuje susitikau su mados namų „Louis Vuitton“ atstovais, jie pasiteiravo, kaip atvykti į Vilnių.
Atsakiau, kad paprasčiausiai – atskristi lėktuvu. Mados namų atstovai puolė klausinėti, ar Lietuvoje yra žmonių, kurie moka pilotuoti lėktuvus.
Pikta ar juokinga gali būti dėl tokių klausimų? Dabar mados namai „Louis Vuitton“ yra mūsų klientai.
- Kokių valstybių žiūrovai matė jūsų sukurtą filmą apie Lietuvą?
– Be Lietuvos, šį filmą žiūrėjo Izraelio žiūrovai. Aš nieko prieš, kad šį filmą pamatytų kuo daugiau šalių žmonių, bet galvoju, kad jį turėtų pristatyti žiniasklaida.
Mes sukūrėme, padarėme, o televizija privalo išplatinti šį produktą.
