„Vilnius yra bankrutavęs, niekam tai ne paslaptis, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas. – Visiškai nelogiška, kad kažkas, nusipirkęs bulvių lauką, dėl kokio nors aplinkkelio gautų milijonines kompensacijas. Pavyzdžiui, 60 mln. litų. Ne, šitas žmogus turi gauti kitą bulvių lauką.“
R.Kuodis pasiūlė įsivaizduoti, kad kažkada aplink Vilnių plytėjo bulvių laukai. Miestas plėtėsi, laukai atsirado jo dalyje. „Tada sako: reikia kompensuoti šiam žmogui. Tai – visiškas absurdas. Teisingumu čia net nekvepia“, – kalbėjo ekonomistas.
Didintų GPM
Vienas iš siūlymų, kaip gelbėti Lietuvos sostinę nuo milžiniškų skolų, – didinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tokios nuomonės laikosi ir liberalas Remigijus Šimašius. Politiko manymu, didinti GPM iki 60 procentų – adekvati ir teisinga sistema.
„Maža GPM dalis, liekanti Vilniuje – problema. Neteisinga, kad vilniečiams, kaip ir kitiems, reikia finansuoti viešas savivaldybes paslaugas. Tačiau neteisinga, kai prasiskolinusi savivaldybė rodo pirštais būtent į GPM mažą dalį ir sako, kad tik tai yra problema. Iš tikrųjų problema yra visai kitur“, – kalbėjo buvęs teisingumo ministras.
Esą GPM Vilniuje paliekamą dalį didinti reikėtų ne dėl to, kad dabartinė savivaldybė prasiskolino, o todėl, jog tai reikalinga vilniečiams.
„Neabejojama, kad dalis turi būti didesnė, ir kuo savivaldybės yra savarankiškesnės, tuo – geriau. Tokia sistema sukuria geresnę erdvę pritraukti investuotojams“, – teigė R.Šimašius.
„Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, geriausias sprendimas – savivaldybei atitenkantį GPM procentą nustatyti ne derybų būdu.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, pernai sostinė kitiems rajonams pervedė 326 mln. litų GPM, o Vilnius iš kitų savivaldybių gavo tik 26 mln. litų.
Sostinei skiriama GPM dalis nuo šių metų padidinta 6 procentais – iki 48 proc., tačiau mokestį miestui moka tik čia registruoti gyventojai, o ne dirbantieji.
Dar vienas būdas sumažinti Vilniaus skolas – išparduoti turimą turtą. Taip savivaldybė galėtų padengti dalį skolų.
Lygina su Graikija
Ž.Mauricas nedrįso lyginti Vilniaus su kaimynine Ryga ir Talinu. Ten esą padėtis daug geresnė, nes šie miestai yra didesni valstybės mastu ir gauna didesnes pajamas.
„Didesnė dalis pajamų mokesčio tenka būtent valstybės biudžetams. Bet lyginti taip tiesiogiai nereikėtų, nes skiriasi atliekamos funkcijos ir tų miestų specifika. Svarbesnis dalykas – išlaidų efektyvumas ir pajamų prognozė. Reikia, kad jos mažiau priklausytų nuo Vyriausybės. Išvengtume situacijos, kai savivaldybė tampa įkaitu“, – apie tai, kaip sostinei reikėtų mažinti skolas, pasakojo „Nordea“ banko ekonomistas.
Ž.Mauricas sostinę lygino su Graikija, kuri taip pat skęsta skolose ir nedvejodama pagalbos kreipiasi į euro zoną.
„Graikija negali išstoti iš euro zonos kaip ir Vilnius – iš Lietuvos“, – teigė ekonomistas ir neslėpė, kad savivaldybės dažnai sau leidžia atlaisvinti diržus. – Du automobiliai lekia vienas prie kitą milžinišku greičiu ir laukia, kuris pasitrauks. Pasitraukia dažniausiai Vyriausybė. Savivaldybės tikisi, kad blogiausiu atveju jas išgelbės. Nors įstatyme parašyta, kad Vyriausybė nėra skolintojas.“
Kalbėti apie Vilniaus bankrotą taip pat nerealu, nes miestas gali būti tik nemokus. Jokiame įstatyme nėra apibrėžta, kad sostinė galėtų bankrutuoti.
Ekonomistas nesutinka ir su R.Kuodžio pasiūlymu įvesti tiesioginį valdymą. Tai – kraštutinis atvejis, kuris neišspręstų ilgalaikės problemos: „Taip, galbūt tiesioginio valdymo grėsmė paskatintų savivaldybę susitvarkyti viduje. Bet Vyriausybei ir savivaldybei reikėtų susitarti, kad baigtųsi žaidimas.“
Šiuo metu Vilniaus miesto skola viršija 1,2 mlrd. litų, o šių metų biudžetas – 1,15 mlrd. litų.
