Baiminasi kaimynės
Eitynes organizavo Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS), o jos lyderis Julius Panka kalbėjo apie grėsmes iš kaimynų. „Nuo Rusijos mus saugo NATO blokas, tuo tarpu nuo Lenkijos mūsų nesaugo niekas“, - kalbėjo tautininkų lyderis.
Jis taip pat reikalavo, kad Lenkija oficialiai atsiprašytų už praėjusiame amžiuje įvykdytą Vilniaus okupaciją.
„Kol Lenkijos valstybė neatsiprašys oficialiai užsienio reikalų ministro ar prezidento lūpomis už tai, kad Lietuvos sostinė buvo okupuota 20 metų, mes turime prisiminti ir minėti šią datą. Mes turime žadinti tautą ir priminti, kad Europoje prasideda grėsmingi dalykai“, - kalbėjo J.Panka.
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) eitynes, skirtas paminėti Vilniaus atgavimo sukaktį, pradėjo organizuoti prieš penkerius metus.
Lenkijoje - diskusija dėl atsiprašymo
Prieš keletą dienų dienraščio „Rzeczpospolita“ užsienio naujienų redaktorius Jerzy Haszczynskis rašė, kad raginimai Lenkijos prezidentui atsiprašyti Lietuvos už Vilniaus krašto okupaciją 1920–1939 metais yra „žalingi“.
Pasak J.Haszczynskio, Lenkija po ilgiau negu šimtmetį trukusių teritorijų praradimų turėjo išsikovoti savo valstybės sienas sukilimais ir maištais – ne vien Vilniaus krašte, bet ir Didžiojoje Lenkijoje bei dalyje Silezijos.
„Taigi, kodėl turėtume atsiprašyti vien tik dėl Vilniaus – o ne dėl Poznanės arba Rybniko? Rimtai – kodėl iš viso turime atsiprašyti, kad miestas, kuriame anuo metu daugiausiai gyveno lenkai, neatsidūrė Lenkijoje?“ – klausia J. Haszczynskis.
Pasiūlymą atsiprašyti Lietuvos anksčiau šį mėnesį duodamas vieną interviu išsakė buvęs Lenkijos disidentas Zbigniewas Gluza, istorijos almanacho „Karta“ vyriausiasis redaktorius. Jis pareiškė, kad Vilniaus krašto užėmimas buvo klaida, dėl kurios Varšuva turėtų atsiprašyti Lietuvos. Jo nuomone, būtų geriausia, jeigu tai padarytų Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.
Paklaustas, ar Lenkijai reikėtų atsiprašyti Lietuvos dėl L.Zeligowskio įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo, Z.Gluza atsakė, kad toks atsiprašymas būtų reikšmingas tik įsiklausius į lietuvių poziciją ir ją suvokus: „Prieš ištardami tą žodį, lenkai turi sužinoti Vilniaus užėmimo istoriją, įsiklausydami į Lietuvos pusę. Kad žodis „atsiprašau“ būtų prasmingas, reikia suvokti atsiprašymo priežastį – bet mūsų pusėje tokio supratimo dar nėra.“
Z.Gluza konstatavo, kad Lenkija kol kas nepasirengusi priimti Lietuvos požiūrio į įvykius prieš daugiau negu 90 metų, kuriuos menančių žmonių lieka vis mažiau.
