Šiomis pataisomis numatoma, kad ypatingų nuopelnų mūsų šaliai turintiems Lietuvos piliečiams bus įtvirtinta teisė turėti dvigubą pilietybę neatsisakant Lietuvos piliečio paso. Pagal dabar galiojančius įstatymus ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintis Lietuvos pilietis, kuris įgijo ir kitos valstybės pilietybę, negali išsaugoti Lietuvos pilietybės.
Tačiau užsienio valstybės pilietis, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, gali išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę neprarasdamas turimos kitos valstybės pilietybės.
Ar dėl dvigubos pilietybės suteikimo jau laikas keisti Konstituciją? „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „„Lietuva tiesiogiai““ studijoje –- Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras, VU Teisės fakulteto dėstytojas Vaidotas Vaičaitis bei Amerikos lietuvis, verslininkas Rimtautas Vizgirda.
Ž.Ilgausko situacija - neteisinga „Lietuvai yra garbė, kad mūsų šalį pasaulyje garsinantys žmonės yra Lietuvos piliečiai. Neteisinga, kad valstybei ypač nusipelnę Lietuvos piliečiai iki šiol būdavo priversti atsisakyti savo gimtosios šalies paso“, – sakė prezidentė. Todėl prezidentė siūlo nustatyti, kad Lietuvos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų mūsų valstybei ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Prezidentės inicijuotomis pataisomis taip pat numatoma galimybė ypač nusipelniusiam Lietuvos valstybei žmogui, kuris turėjo Lietuvos pilietybę, bet paskui jos neteko, susigrąžinti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Sprendimus dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo priimtų prezidentas.
Konstitucija numato, kad dviguba pilietybė gali būti tik reta išimtis. Prezidentės inicijuotos įstatymo pataisos atitinka šią Konstitucijos nuostatą, nes jomis užtikrinama, kad dviguba pilietybė netaps masiniu reiškiniu.
Negalės būti amerikiečiu
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, krepšininkas turėtų apsispręsti – ar gimęs ir tapęs Lietuvos piliečiu, jis norės tokiu ir pasilikti, ar būti amerikiečiu.
Ž.Ilgauskas praėjusių metų spalį pateikė dokumentus gauti JAV pilietybę, bet greičiausiai net nepagalvojo, kad dėl to neteks Lietuvos pilietybės.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, įgijus kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės netenkama nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Sužinojęs apie tai, krepšininkas pravirko. Tai televizijai LNK papasakojo krepšininko motina.
Tačiau gal Lietuvos sporto žvaigždei nereikia ašaroti? Viltis atgauti prarastą pilietybę pagal šiuo metu galiojančius įstatymus taip pat yra.
Turi progą susigrąžinti
Įstatymai numato, kad asmeniui, kuris LR pilietybę įgijo gimdamas, pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Pabrėžiama, kad Lietuvos pilietybė gali būti grąžinta tik vieną kartą.
„Jeigu asmuo jau buvo Lietuvos pilietis, jam taikomas tik pilietybės grąžinimas. Jeigu atitinka sąlygas – tuomet apsvarsto Pilietybės reikalų komisija, teikia prezidentei ir ji sprendžia. Pilietybės suteikimo išimties atvejai negali būti taikomi, tik grąžinimo procedūra“, – apie Ž.Ilgausko atvejį sakė Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Daiva Junevičiūtė.
Šiuo metu, norėdamas atgauti prarastą Lietuvos pilietybę, asmuo turi pateikti rašytinį pareiškimą, kad atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus grąžinta LR pilietybė.
Dviguba pilietybė galima tuomet, kai Lietuvos pilietis sudaro santuoką su kitos valstybės piliečiu ir dėl to savaime įgyja tos valstybės pilietybę.
Vadina klaida
Sportininko situacija sujaudino Lietuvos visuomenę. JAV gyvenęs žurnalistas Romas Sakadolskis „Žinių radijui“ teigė, jog tai yra didžiulė Lietuvos klaida. „Jeigu mes būtume labai didelė šalis, galėtume nusispjauti į emigraciją. Mūsų daug, ko čia mums jaudintis. Bet taip nėra. Kuo mažesnė šalis, tuo labiau turėtų rūpėti kaip galima arčiau širdies, valstybės laikyti savo emigrantus. Tai yra didžiulė klaida. O Ž.Ilgausko atvejis nėra pirmas ir aiškiai ne paskutinis“, – komentavo R.Sakadolskis.
„Kiekviename kaimelyje rasime žmonių, kurie turi giminių užsienyje, ir jiems visiems gresia tas pats. Ir jie, norėdami susitvarkyti savo gyvenimą kitoje šalyje, iš šalies , kurioje gimė, metami lauk. Taip tik sau kenkiame“, – pridūrė žurnalistas.
Už nepranešimą – bauda
Tiesa, už tai, kad Ž.Ilgauskas Lietuvai nepranešė apie tapimą amerikiečiu, krepšininkas turėtų susimokėti ir baudą. Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatoma, kad nepranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.
Tapę kitos šalies piliečiu, asmenys apie tai turi pranešti raštu Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei įstaigai užsienyje per du mėnesius.
Ž.Ilgauskas amerikiečiu tapo 2013 m. spalį – truputį daugiau nei prieš metus.
„Čia nuo pačių žmonių priklauso. Visa informacija yra skelbiama viešai. Vieni domisi apie pilietybės netekimą, o kiti ne“, – pažymėjo Migracijos tarnybos direktorės pavaduotoja D.Junevičiūtė.
