Didžiausio Lietuvoje kavinių ir restoranų tinklo „Čili“ įkūrėjas T.Karosas buvo triukšmingai sulaikytas prieš dvejus metus, įtariant kyšio davimu bankroto administratoriui.
Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) įtariamajam buvo žadama reali laisvės atėmimo bausmė.
Byla skandalingai išgarsėjo po to, kai T.Karosas atvirai papasakojo, kaip STT tyrėjai iš jo tyčiojosi areštinėje. Be to, jis viešino vaizdo įrašus, fiksavusius, kaip bylos teisminio nagrinėjimo metu toliau buvo reikalaujama pinigų, žadant, kad tada verslininko problemos baigtųsi.
Prokuroras Giedrius Tarasevičius kaltinamiesiems siūlė skirti tik pinigines baudas. Tačiau net ir nuteistas T.Karosas nelinkęs bylos pralaimėti.
– Ar po šio nuosprendžio galima teigti, kad triukšminga byla byra? – vakar „Lietuvos rytas“ telefonu paklausė T.Karoso, kuris nepasirodė teisme.
– Pagal bylos medžiagą tai yra akivaizdi provokacija. Iš mūsų ilgai buvo reikalaujama susimokėti, kad „nebūtų problemų“. O kai tai nepavyko, tie reketininkai ėmė gąsdinti pasitelkę teisėsaugą.
– Jums dabar jau siūloma sutikti su baudomis?
– Po dvejų metų bylos vilkinimo prokuroras pasiūlė baudą – 50 000 litų, o teismas skyrė 13 000 litų. Visa ta procedūra valstybei kainavo gerokai daugiau.
– O kokios maksimalios bausmės buvo numatytos pagal jums pateiktus įtarimus?
– Realios laisvės atėmimo bausmės, jei tuose kaltinimuose būtų buvę nors kiek tiesos.
– Tai grįžote į pradinę padėtį, kai iš jūsų vadinamieji reketininkai reikalavo 30 000 litų, tik dabar to valstybės vardu pareikalavo prokuroras? Iš esmės panašu...
– Tik tiek, kad bankroto administratorius su savo bendrininkais – nesąžiningais advokatais, kuriuos aš vadinu reketininkais, – iš pradžių prašė penkiaženklės sumos, o teisminio nagrinėjimo metu jų „lūkesčiai“ išaugo iki šešiaženklių skaičių.
– Ar jūs įtariate, kad tame „rekete“ savo vaidmenį turėjo ir teisėsaugos pareigūnai?
– Aš kartais pagalvoju, o kaip tie žmonės, kurie man primygtinai siūlė išsipirkti iš problemų, kurias jie neteisėtai kėlė mano verslui, galėjo apsieiti be teisėsaugos pagalbos?
Kai ta gauja veikė be teisėsaugos, ji tik teikė teismams visokiausius nepagrįstus ieškinius, areštuodavo mano verslo įmonių turtą, o po to siūlydavo išsipirkti.
Kai tai nepavyko, jie per STT surengė provokaciją, o po to toliau reketavo, siūlydami „išsipirkti iš problemų“.
Tai tęsėsi ir teisminio nagrinėjimo metu – mums per tarpininkus ir toliau buvo siūloma susimokėti, nes tada „gal pasibaigsiančios ir mūsų bėdos“.
– Kodėl jums įtarimų sukėlė Vilniaus apygardos prokuroras G.Tarasevičius?
– Jis vilkino bylą. Mums dėl to teko net kreiptis į teismą. Teisėjas įpareigojo baigti ikiteisminį tyrimą, kuriame prokuroras G.Tarasevičius kelis mėnesius neatliko jokio procesinio veiksmo.
Kodėl jis taip elgėsi? Mano supratimu, todėl, kad buvo to šešėlinio proceso dalyvis. O gal mes vis dėlto susimokėsime, gal ateisime į protą...
– Kaip manote, kodėl STT net nemėgino aiškintis, kas jų tarnyboje galimai yra korumpuotas?
– Negaliu atsakyti už STT, bet faktas toks, kad tos tarnybos žmonės, gavę mūsų pranešimą apie pinigų prievartavimą, tiesiog paskambino tam prievartautojui ir paklausė: „Ė, tai ką čia darai?“
– Taip draugiškai, sėbriškai?
– Na, taip. Nuo to karto, tiesa, daugiau niekas nebereikalavo susimokėti...
– O kaip jūs elgsitės, jei pralaimėsite teisme? Mokėsite? Skųsite?
– Pirma reikia sulaukti galutinio nuosprendžio. Aš tikiuosi teisingo teismo, nes bylos medžiagoje visa tai, ką aš pasakoju, yra užfiksuota, ir ne vieną kartą.
Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad prieš kreipdamasis į STT bankroto administratorius Artūras Laucius, kurį aš vadinu reketininku, jau ne kartą mėgino siūlyti mums „išsipirkti“.
Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ir vykstant tyrimui, ir teismo proceso metu tie pasiūlymai tęsėsi. Apie tai buvo informuojama STT ir prokuroras G.Tarasevičius, tačiau jis į tai nereaguodavo.
– O kaip prokuroras tai pateisindavo?
– Vieną kartą paklausiau jo, kodėl esu siunčiamas į teismą, jei man mestiems kaltinimams nėra jokių įrodymų. G.Tarasevičius atsakė, kad ne jis, o teismai vykdo teisingumą... Mėginau prieštarauti, kad neturint įrodymų to daryti nevalia. G.Tarasevičius atšovė, kad įrodymų vertinimas esąs subjektyvus dalykas.
– Kitas bylos kaltinamasis – Saulius Svitojus – buvo STT suimtas to tariamo kyšio davimo metu, tačiau jūs nebuvote to incidento dalyvis.
Kodėl jums pateikti tokio pat sunkumo kaltinimai?
– Kad skandalas būtų didesnis! Jie teigia, kad aš žinojau, nes aš dalyvavau viename pokalbyje, kurio metu bankroto administratorius ant lapelio užrašė sumą – 30 000 litų – mainais į mūsų problemų, kurias pats ir sukėlė, sprendimą.
– Ar teismuose buvo įvertinti bankroto administratoriaus ir jo galimų bendrininkų veiksmai prieš jūsų verslą – visi tie reikalavimai areštuoti sąskaitas ir panašiai?
– Ginče dėl maždaug 80 000 litų buvo areštuota 8 mln. litų vertės mūsų veikiančių įmonių turto.
Tai buvo reketavimo priemonė, nes įmonėms buvo daroma didžiulė žala. Visas tas bylas bankroto administratorius su bendrininkais yra mums pralošęs.
– Kaip tai vertino prokuroras G.Tarasevičius? Juk tokiu atveju jums tiesiog nebuvo jokio reikalo mokėti kyšį?
– Prokuroras į tai nereagavo.
– Tai ar ne racionaliau buvo paklusti ir „išsipirkti“?
– Visi normalūs žmonės, vadinasi, ir verslininkai, turi netylėti ir priešintis tokioms pusiau legalioms, pusiau valstybinėms reketo formoms, žmonių gąsdinimui ir žeminimui.
Kam reikia uždarinėti žmogų į areštinę, apžiūrinėti išeinamąją angą, jei po dvejų su puse metų bylos vilkinimo pasiūloma tik piniginė bauda?
Panašu, kad norėta tik išgąsdinti ir gauti pinigų. Be to, pagąsdinti visuomenę, kad „jums kiekvienam taip gali būti“. Mes visi turime kovoti, kad tokie pilvoti reketininkai būtų nubausti.
– Tai ar jūs ketinate šioje byloje eiti iki galo?
– Tai yra principo reikalas. Kaip galima mokėti kokiems nors reketininkams? Skųsime visoms instancijoms iki pat Strasbūro.
– Įsižeidėte?
– Aš manau, kad toks derinys, kai pusiau legalios struktūros – kažkoks bankroto administratorius, kažkoks advokatas ir kažkoks prokuroras veikia kartu...
– Jūs juos laikote bendrininkais?
– Iš tų aplinkybių susidaro toks įspūdis. Juk pirmi du nieko negali padaryti, jei jiems nepadeda teisėsaugos pareigūnas.
Ir jei pareigūnas leidžiasi panaudojamas tos grupės, tai jis arba labai nekompetentingas, arba bendrininkas.
Mūsų nebūtų buvę įmanoma reketuoti be teisėsaugos.
Tada aš ir spėlioju, o kodėl prokuroras G.Tarasevičius marino tą bylą dvejus su puse metų?
Ar ne tam, kad būtų galima mus spausti susimokėti?
– Kodėl jūs neapskundėte paties šlykščiausio šios bylos tyrėjų veiksmo, kai neturėdami prieš jus įkalčių jie įmetė jus į pačią nykiausią Vilniaus areštinę ir išrengę išsityčiojo?
– Todėl, kad, pagal mūsų teisę, taip su žmogumi elgtis leidžiama. Gali skųsti, bet nieko nelaimėsi.
– Po to, kai jūs ryžotės papasakoti, kad STT apleistas, dvokiančias areštines naudoja kaip poveikio priemonę parodymams išgauti, daug žmonių paskui jus liudijo, jog tai yra legali spaudimo priemonė, įteisinti kankinimai.
– Jeigu aš būčiau manęs, kad tai normalu, būčiau tylėjęs. Mano kalbėjimas buvo svarbesnis nei formalus skundimasis. Jei žmonės tokiems dalykams taps nepakantūs, tada su jais ir nebus taip elgiamasi.
Prokuroras G.Tarasevičius garsus tuo, kad jam pavedamos ypač prieštaringos bylos. Gali net įtarti, kad tai – politiniai užsakymai.
Tarkime, vadinamoji Bronislovo Lubio terminalo byla, kurioje valstybės pareigūnai buvo kaltinami, kad jie veikė prieš valstybės siekį turėti dujų tiekimo alternatyvą, o Aukščiausiasis teismas, juos išteisindamas, pabrėžė, jog pati byla, tyrimas vilkino terminalo projektą.
– Ar jums nesusidarė įspūdis, kad prokuroras G.Tarasevičius specializuojasi tokio pobūdžio bylose?
– Peršasi išvada, kad būtent taip ir yra.
– Juk po tokio teismo sprendimo terminalo bylose kitą prokurorą gal net atleistų?
– Na, taip. B.Lubio terminalo bylos baigtis – milžiniškas skandalas. Tačiau negalima pamiršti ir medaus su viskiu istorijos.
– Ar čia turite galvoje liudijimus, kad prokuroras G.Tarasevičius buvo įtartas, o po to ir prisipažino, jog iš vieno suinteresuoto asmens paėmė dovanų viskio ir medaus?
– Taip. Koks prokuroras po to, kai tampa aišku, kad jis ėmė viskį ir medų, lieka savo kėdėje? O koks prokuroras lieka prokuroru po to, kai girtas padaro avariją?
– Pastaruoju metu jūs dažnai būnate labai toli nuo Lietuvos. Ar tai reiškia, kad ši byla paskatino jus emigruoti?
– Ta byla mano verslui padarė milžinišką žalą. Galvodamas apie ateitį, aš matau ją labai miglotą, kol tokie Tarasevičiai gali sodinti žmogų į areštinę už nieką, kol jie gali kurpti bylas ne tik Karosui, bet ir stoti skersai kelio strateginio valstybės projekto – dujų terminalo – įgyvendinimui.
– Tai jūs nusprendėte būti toliau nuo Lietuvos?
– Jūs pasvarstykite: Lietuva kritikuoja Rusiją, Baltarusiją už ten įsigalėjusį autoritarinį valdymą, tačiau mūsų šalyje situacija labai panaši.
Kuo ji kitokia nei Vladimiro Putino Rusijoje, jei kiekvienas žmogus gali jausti pavojų, kad jį be jokio realaus pagrindo galima įmesti į areštinę, galima kurpti bylas?
Afrikoje ir Rusijoje tokias situacijas mes atpažįstame kaip blogį, o kai tai vyksta Lietuvoje, turėtume džiaugtis?
Todėl aš ir siekiu viešumo, siekiu, kad žmonės žinotų.
Ši byla yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl neketinu toliau gyventi Lietuvoje.
Dirbti aplinkoje, kurioje teisėsauga neapsaugo verslo nuo reketo, yra sunku.
Dar sunkiau gyventi šalyje, kurioje galima tapti tariamos teisėsaugos, mėginančios vaizduoti darbą, žaisliuku, nes taip jie paslepia savo nekompetenciją.
Kvaila ir absurdiška būtų čia toliau dirbti.
