Lygiai prieš savaitę Karmėlavoje nuskambėję Dalios Grybauskaitės žodžiai į Lietuvą grįžo keistu aidu. Lietuvos prezidentės paskelbta žinia, kad Rusija yra teroristinė valstybė, įjungė tam tikrus mechanizmus Maskvoje.
O Vilniuje, Latvių gatvėje, įsikūrusi Rusijos ambasada, atrodo, gavo specialias instrukcijas ir ėmė skubiai jas vykdyti.
Kaip galima spėti iš staiga padidėjusio pranešimų srauto, vienas tokių nurodymų buvo kuo plačiau skleisti oficialią Kremliaus poziciją nepasitenkinant vien tradiciniais kanalais – rusiška žiniasklaida Baltijos šalyse ar interneto komentarais.
Netikėtas skambutis
„Lietuvos rytas“, dar 2005 metais patekęs į Rusijos diplomatinės atstovybės nemalonę po skandalo su tuomečiu ambasadoriumi Borisu Cepovu, šį pirmadienį sulaukė netikėto skambučio.
Balsas ragelyje su vos juntamu akcentu lietuviškai pasiūlė išskirtinį interviu – esą Rusijos ambasadorius pasirengęs atsakyti į visus klausimus.
Tą dieną Lietuva vis dar aptarinėjo skambų D.Grybauskaitės pareiškimą, o Rusijos Dūmoje aidėjo net raginimai nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva.
Todėl galimybė pirmą kartą per 10 metų pasikalbėti su teroristine ką tik įvardytos valstybės atstovu skambėjo įdomiai.
Tiesa, redakcija rimtai abejojo, ar darbuotojams iš Latvių gatvės leista viešai reikšti savo mintis, – juk šios įstaigos paskirtis visai kitokia.
Dvejonės netrukus pasitvirtino. Ambasada pranešė, kad atsakymai turi būti pateikti raštu, o dėl pokalbio laiko bus pranešta vėliau: protokolo reikalavimai, reikia pasirengti.
Klausimai – į kaktą
Gerai – prašom. „Lietuvos rytas“ parengė sąrašą klausimų, į kuriuos norėjo išgirsti Rusijos atstovo atsakymus, jei jis jau pasiryžo kalbėtis su pagrindiniu Lietuvos dienraščiu.
„Prezidentė D.Grybauskaitė pavadino Rusiją teroristine valstybe, panašiai mąsto nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Kodėl, jūsų nuomone, šalyje tokios stiprios antirusiškos nuotaikos?“
„Kodėl per visuomenės apklausas jūsų šalyje Baltijos valstybės, Lenkija ir Gruzija įvardijamos kaip vieni didžiausių Rusijos priešų?“
„Kaip paveiks dvišalius santykius Lietuvos pažadai remti Ukrainą ginkluote?“
„Rusija visus kaltina provokacijomis ir kurstymu. O kaip jūs pavadintumėte Maskvos pradėtą kampaniją prieš lietuvius, atsisakiusius tarnauti sovietų armijoje prieš kelis dešimtmečius? Arba Rusijos TV pranešimus, kad 1991 metais lietuviai šaudė į savus?“
„Ar planuojate sausio 13-ąją nunešti gėlių ant Sausio 13-osios aukų kapų Vilniuje?“
Nuo plano B prie plano C
Atnaujintame veiksmų plane, kurį ambasada gavo iš vadovybės Maskvoje, matyt, nebuvo numatyta diskutuoti tokiomis temomis.
Todėl pusdienį pasitarę diplomatai (ar kitų Maskvos žinybų darbuotojai) vėl kreipėsi į redakciją. Šįkart – jau dėl susitikimo, „kad būtų aptartos visos interviu detalės“.
Vakarop iš šalčio į „Lietuvos ryto“ kavinę įžengė dviese. Užrašai vizitinėse kortelėse po dvigalviu ereliu skelbė, kad tai – Spaudos ir kultūros skyriaus darbuotojai. Vienas puikiai išmokęs lietuviškai, kitas pripažino, kad mūsų kalba jam per sunki.
Svečių žinia buvo paprasta. „Jūsų klausimai ambasadoriui netinka, tačiau mes turime išeitį“, – tai sakydamas iš juodo aplanko vienas lankytojų ištraukė segtuvą. Jo turinį nebuvo sunku nuspėti.
Tai buvo „teisingas“ ambasadoriaus interviu su „teisingais“ klausimais ir tokiais pat atsakymais. Ko gero, rašytais didmiestyje 900 kilometrų į rytus nuo Vilniaus ir specialiais kanalais išplatintais ambasadoms „Rytų bloko“ sostinėse.
Po kelių minučių supratę, kad planas B neišdegs, lankytojai sklandžiai perėjo prie plano C.
Įteikę interviu rusų kalba pasiteiravo, kiek kainuotų nusipirkti puslapį, o gal du arba tris dienraštyje „Lietuvos rytas“, nepamiršdami priminti sunkių laikų visai žiniasklaidai.
Išėjo ne tuščiomis
Išeidami jie dar stabtelėjo prie B.Cepovo garsiojo 2005-ųjų rašto redakcijai, kabančio „Lietuvos ryto“ kavinėje šalia dailininko Vytauto Jurkūno pieštos šio veikėjo karikatūros.
„Čia Rusijos ambasadorius?“ – nusistebėję išsitraukė telefonus ir nufotografavo. Vis ne tuščiomis išėjo – geras darbuotojas visur ir visada privalo rinkti duomenis, gal kada pravers.
Kalba ne savo lūpomis
Šis dešimties puslapių išlaižytas ir nulakuotas interviu su ambasadoriumi Aleksandru Udalcovu galbūt netrukus pasirodys kur nors kitur.
Ambasados parengtame rašinyje klausimai formuluojami taip, kad būtų patogu išdėstyti oficialią Kremliaus poziciją dėl Krymo aneksijos, karo Rytų Ukrainoje, reakciją į ES sankcijas ir taip toliau.
Kažką panašaus daugybę kartų yra sakęs Vladimiras Putinas ir jo parankiniai. Iš esmės nieko nauja.
Tiesa, į akis krinta įdomi detalė. Vienas atsakymas kone identiškas šią savaitę Maskvoje skambėjusiems piktiems pareiškimams dėl D.Grybauskaitės žodžių apie teroristinę valstybę.
Rusijos parlamento pirmininkas Sergejus Naryškinas antradienį perspėjo Lietuvos vadovę, kad jos esą laukia liūdnas buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio likimas.
Lygiai taip pat „kalba“ ir ambasadorius Vilniuje: „Beje, kaip susiklostė „didžiausio Gruzijos patrioto“ politinė karjera? Tai puikiai žinoma.
Gyvena jis dabar lyg ir JAV, o Tbilisyje jo laukia apklausos dešimtyje baudžiamųjų bylų.“
Iššovė atvirą laišką
Labai panašiai negrabiu stiliumi pamokymus lietuviams 2005-aisiais žarstė ir liūdnai pagarsėjęs ambasadorius B.Cepovas, mėginęs visiems įrodyti, kokia bloga šalis yra Lietuva.
Rusijos ambasadorių tada ypač suerzino „Lietuvos ryto“ publikacija, kurioje, remiantis šaltiniais Maskvoje, buvo daroma prielaida, jog jis gali būti atšauktas iš Vilniaus, nes klaidingai prognozavo, kad tuometis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus dalyvaus Rusijos pergalės kare minėjimo iškilmėse šios šalies sostinėje gegužės 9-ąją. V.Adamkus į Maskvą nusprendė nevykti.
Netrukus po minėto straipsnio B.Cepovas iššovė atvirą laišką dienraščio vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui, kuriame, be kita ko, priekaištaujama, jog laikraštis nepaiso užsienio valstybių piliečių, tarp jų diplomatų, garbės ir orumo.
Rusijos diplomatas piktinosi, kad ir jam esą teko melo ir provokacinių prasimanymų porcija: „Nėra reikalo spėlioti, kieno užsakymą vykdė šio falsifikato autoriaus plunksna.
Atsakymas visiškai akivaizdus – tai užsakymas tų politinių jėgų Lietuvoje, kurioms nė per nago juodymą nerūpi tolesnė geros kaimynystės santykių tarp Lietuvos ir Rusijos raida, kurios primygtinai perša rusofobijos ir konfrontacijos idėjas.
Susimąstykite, pone Redaktoriau, kokią vietą užims šalis, kurios pilietis Jūs esate, vieningoje Europoje, jei Jūs ir Jums artimi veikėjai, ką patvirtina publikacija „Lietuvos ryte“, neišmokote ir nenorite mokytis tinkamai elgtis civilizuotoje tarptautinėje bendrijoje.“
Prieš išvykdamas iš mūsų šalies B.Cepovas dar sykį trinktelėjo pareiškimą apie neregėtą lietuvių apetitą skandalams.
Sprendžiant iš pastarojo meto įvykių, Maskvos retorika nesikeičia. Be to, ir tinkamai elgtis civilizuotoje tarptautinėje bendrijoje, kaip parodė pastarųjų metų Maskvos veiksmai, daug sunkiau sekasi ne Lietuvai, o Rusijai. (LR)
