Lietuvą apskundusio kalinio advokatas prabilo apie kosminę sumą

Trukt už vadžių - vėl iš pradžių. Kai atrodė, kad istorija su galimu CŽV kalėjimu Lietuvoje baigėsi taip ir neradus atsakymų, mįslę iš naujo užminė patys amerikiečiai, paviešinę Senato ataskaitą apie CŽV kankinimus. Daug faktų pateiktų nuasmenintame dokumente įtartinai sutampa su prieš keletą metų atliktu parlamentiniu tyrimu dėl galimo kalėjimo.

Daugiau nuotraukų (1)

Asta Narmontė („Lietuvos ryto“ televizija)

Dec 14, 2014, 9:56 PM, atnaujinta Jan 19, 2018, 4:50 AM

Ataskaitoje minima, kad „violetinio“ centro įsteigimui paskatinti šaliai galėjo būti siūloma milijonai dolerių. Tokių fiksuotų pinigų saugumo dokumentuose nėra, tačiau anksčiau saugumo veiklą tyrę specialistai neslepia – kalbų ir gandų apie neaiškius pinigus, nusėdusius aukštų žvalgybos pareigūnų kišenėse, būta ir anksčiau. Ar JAV galėjo mokėti Lietuvos pareigūnams už kalinių laikymą mūsų šalyje aiškinosi Asta Narmontė.

Lietuvai įtariamasis - nepasiekiamas

Mustafa al-Hawsawi – įtariamasis rugsėjo 11 atakų organizavimu ir finansavimu, laikytas trečiu pagal svarbumą teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ nariu. Jam gresia mirties bausmė. Mustafa buvo suimtas 2003 metais. Žmogaus teises ginančios organizacijos beveik neabejoja, kad jis tarp 2004 ir 2006 metų buvo laikomas Lietuvoje. Pagrindinis jų turimas įrodymas – niekur nefiksuoti skrydžiai į Lietuvos teritoriją.

Žmogaus teisių institutas Lietuvoje dėl to kreipėsi į prokuratūra, šie įpareigoti teismo tęsia tyrimą dėl galimo kalėjimo Lietuvoje. Tačiau panašu, kad net ir gavus ataskaitą prokurorai užstrigę viename taške.

„Šiai dienai šis asmuo (aut.past. - M.al-Hawsawi) Lietuvos teisėsaugai yra nepasiekiamas, mes neturime objektyvų duomenų apie tokio asmens egzistavimą. Renkame duomenis. Prokuroras nusprendė, kad nėra pakankamai duomenų jį pripažinti nukentėjusiu“, - „Lietuvos ryto“ televizijai teigė Generalinės prokuratūros prokuroras Irmantas Mikelionis.

Tokios prokuroro kalbos kelia rimtas abejones dėl pastangų išsiaiškinti tiesą. Oficialios informacijos apie M.al-Hawsawi gausu, o laidai „24/7“ pavyko pakalbinti net jo advokatą. Garsų karo advokatą Walterį Ruizą ginti M.al-Hawsawi paskyrė JAV institucijos.

Laida „24/7“ su juo susisiekė kaip tik tuo metu, kai jis lankėsi Gvantaname. Tiesa, advokatas, turintis aukšto lygio leidimą susipažinti su slapta informacija patvirtinti arba paneigti, kad vadinamasis „violetinis centras“ buvo būtent Lietuvoje negali.

„Aš negaliu patvirtinti ar paneigti, kad ponas M.al-Hawsawi buvo Lietuvoje, deja, įslaptinimo taisyklės draudžia kalbėti apie bet kokią šalį, kur ponas M.al-Hawsawi buvo perkeltas. Pasakysiu jums, kad aš žinau, kur ponas M.al-Hawsawi buvo perkeltas, bet aš negaliu jums to pasakyti“, - teigė W.Ruizas.

Paklaustas, ar M.al-Hawsawi pats žino, kur buvo kalinamas, advokatas atsakė teigiamai.

JAV dėmesio tikėtis beviltiška

Tai, kad vienas slaptųjų CŽV taškų, vadinamas „violetinis centras“, buvo būtent Lietuvoje, skelbia dienraštis „Washington Post“. Anot advokato, M.al-Hawsawi šiuo metu vis dar kenčia nuo sudėtingų medicininių būklių, kurias sukėlė patirti kankinimai vadinamajame violetiniame centre. Paviešintoje nuasmenintoje CŽV ataskaitoje skelbiama, kad nuo kankinimų jam išsivystė chroniškas hemorojus, atsirado išangės įplėšų ir simptominis tiesiosios žarnos iškritimas. Nepažymima, kuriame kalėjime buvo naudojami metodai, sukėlę šias pasekmes.

Prokurorų vienintelė viltis išsiaiškinti, ar tai Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas.

„Informacijos pateikimas tokia forma mums nesuteikia prielaidų laikyti įrodymų baudžiamojoje byloje, bet ji svarbi ir reikšminga. Kreipsimės į JAV su prašymu suteikti teisinę pagalbą“, - sakė prokuroras.

Laida „24/7“ JAV ambasadorei Lietuvoje išsiuntė klausimą: „Nuo ko priklausys JAV sutikimas bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis?“. Laidos autoriai gavo lakonišką atsakymą iš ambasados: „Jokių komentarų“. Amerikos karo advokatas W.Ruizas rėžia tiesiai – tikėtis beviltiška.

„Mano įsitikinimu, mūsų šalies valdžia nebendradarbiaus su jokia šalimi šiuo klausimu. Bet taip pat mes tikime, esame įsitikinę, kad tų šalių valdžios atstovai žinojo apie tai ir nebuvo sąžiningi dėl savo dalyvavimo toje programoje“, - sakė W.Ruizas.

Sutapimų gerokai daugiau

CŽV veiklos ataskaitoje pažymima ir tai, kad 2006 metais „violetinė įkalinimo įstaiga“ dėl medicininių priežasčių, kai kaliniui nebuvo suteikta medicininė pagalba, buvo uždaryta, o visi sulaikytieji perkelti kitur. Tai sutampa su prieš keletą metų vykdyto parlamentinio tyrimo išvadomis, kur nurodoma, kad būtent 2006 metų kovą Palangoje leidosi paskutinis CŽV lėktuvas, kurio muitininkai netikrino, o pasieniečių dokumentuose įrašų apie jį apskritai nėra. Sutapimų yra ir gerokai daugiau.

„Sutapimai, kai kalba eina apie du objektus: vienas per mažas ir nenaudojamas, tada pereita prie kito objekto, buvo ieškoma galimybių išsiplėsti ir t.t. Daug sutapimų, be to, tos kalbos, kad politikai nebuvo informuoti, tik patvirtina mūsų išvadą, kad aukščiausio lygio politikai nebuvo informuojami apie tokius veiksmus“,- teigė parlamentinio tyrimo dėl menamo CŽV kalėjimo vadovas Arvydas Anušauskas.

Ataskaitoje paminėta, kad šalims sutikusioms priimti kalinius pasiūlyti milijonai dolerių dėkingumui parodyti. M.al-Hawsawi advokatas nelepia – milžiniški pinigai buvo ne tik siūlomi, bet ir sumokėti.

„Pabrėžiu, neišskiriu, kokių valstybių. Tačiau mes žinome, kad tų šalių valdžios atstovai žinojo apie tai ir tame noriai dalyvavo. Ataskaitoje taip pat aiškiai pasakyta, kad tos šalys buvo aprūpintos ypatingai didelėmis sumomis pinigų, kad būtų palengvintas tų įstaigų įkūrimas ir išlaikymas tose šalyse“, - teigė M.al-Hawsawi advokatas.

Įrodyti nepavyko

Buvęs parlamentinės komisijos dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje vadovas A.Anušauskas pripažįsta, kad gandų apie Lietuvos saugumo valdomus neaiškius pinigus būta, tačiau įrodyti nepavyko.

„Klausimas buvo kilęs, gandų mes girdėjome. Tuo metu tų gandų mes niekaip negalėjome patikrinti, paprasčiausiai jokių užpajamuotų lėšų mes neradome“, - laidai kalbėjo A.Anušauskas.

Dar seniau, 2006 metais parlamente atliktam tyrimui dėl saugumo veiklos vadovavęs Algimantas Matulevičius dar kategoriškesnis – jau tada jie turėjo įtarimų, kad saugumo vadovai žongliruoja milijonais, atėjusiais neaiškiais keliais. Esą, jis jau tada buvo užčiuopęs giją, liudijančią apie neaiškų Lietuvos saugumo ir JAV bendradarbiavimą. Po šio tyrimo iš posto buvo priverstas pasitraukti Arvydas Pocius.

„Ponas Dabašinskas, reikia priminti, kas jis toks. Buvo pavaduotojas, faktiškai vadovas, jis atvažiuodavo į oro uostą, visus nušalindavo, tarnybas ir darbuotojus, o ką norėdavo išvesdavo. Ir buvo kalba apie ne vieną milijoną išvestą, aš buvau girdėjęs apie 5 milijonus, tai kur tie pinigai?

Ponas Jurgelevičius - pavaduotojas, kur rėkavo, televiziją nusipirko už tris milijonus, iš kur pinigai - iš VSD pavaduotojo algos? Ten ėjo baisūs pinigai“, - kalbėjo A.Matulevičius.

„Toje ataskaitoje mūsų nėra, mes tik ieškome savęs, tik skaitome laikraštį, kuris irgi tik samprotauja, bet juk nieko nėra apie Lietuvą pasakyta, nieko naujo, tik pakartota tai, kas jau buvo skelbta. Norint atnaujinti tyrimą reikia daugiau duomenų, faktų, šiandien jų nėra“, - teigė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pateikęs skundą prieš Lietuvą

Iš viso sustiprinto tardymo programoje buvo 119 kalinių. Su Lietuva siejama mažiausiai dar viena - Abu Zubaydah pavardė. Senato ataskaitoje neatskleidžiama, kur šis įtariamasis buvo kankinamas, tačiau nupasakojami kankinimo metodai, kurie esą tapo šablonu, kiek žmogus gali ištverti. A.Zubaydah patyrė štai tokį kankinimą vandeniu: jam buvo neleidžiama miegoti, buvo mušamas, laikomas ankštoje patalpoje, kur jį apimdavo isterija.

„Aš manau, kad visos šalys, kurios tiki, kad jose kažkas vyko, turėtų tęsti tyrimus ir turėtų siekti savo valdžios atsakomybės už dalyvavimą tame. Tai yra akivaizdus tarptautinės teisės, konvencijos prieš kankinimus, taip pat žmogaus teisių pažeidimas, tai liečia kiekvieną šalį, konkrečiai jų neįvardysiu“,- sakė M.al-Hawsawi advokatas.

A.Zubaydah jau laimėjo ieškinį Žmogaus teisių teisme prieš Lenkiją, dėl tariamo kalinimo yra pateikęs skundą ir prieš Lietuvą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.