Jų pašnekesys priminė tipinį atvejį, kai žodžiai reiškia viena, o kūno kalba demonstruoja visišką sutrikimą. Šį sykį dar trūko ir logikos.
R.Janutienės „Raudonoji Dalia“, jai visai nežinant (šitoj vietoj juoktųsi net žiurkė pelėkautuose), buvo išversta į anglų kalbą ir metodiškai sukaišiota į europarlamentarų pašto dėžutes Briuselyje.
Patriarchas V.Landsbergis aiškiai įvardija, kas tai padarė: Kontora. Švelnesnis pavadinimas – KGB vaikų darželis, paliekantis kakučius Europos parlamente tam, kad rusiškai kalbantiems savo viršininkams parodytų, jog dirba ir nusipelnė ir toliau gauti padorų atlyginimą (aiškinimą lydi kalbėtojo krizenimas).
V.Landsbergiui knygos „Red Dalia“ potvynis Europos parlamente atrodąs visiškas niekniekis – nei ją kas skaitys, nei turės laiko tikrinti, kas tą knygpalaikę mėtė į dėžutes: tai būtų tas pats, kaip jau minėtą kakutį tyrinėti per mikroskopą ar uostyti (patriarcho krizenimas).
V.Landsbergis tikina, kad net stebėjimo kamerų koridoriuose prie tų pašto dėžučių nėra ir jokia apsauga netikrina, kas ten šalia jų vaikštinėja (patriarcho krizenimas). Šneka it ten nebuvęs. „Ir ką jie ten pamatytų per tas kameras? Kažkieno nugarą prie pašto dėžutės?“ (krizenimas).
Kad autorė būtų paėmusi iš Kontoros pinigų, ponas V.Landsbergis netvirtina – jis seniokiškai bando įteigti žiūrovams mintį, jog Prezidentę kompromituojančios knygos platinimas tarp Europos vadovų mūsų valstybei yra visai nesvarbus reikalas.
Studijoje R.Janutienės nėra – ji prisijungia iš kitos vietos ( ar bijojo ateiti susitikti tiesiai akis į akį?). Ji sako, kad knyga pavogta ir kad dėl šio šmeižikiško veiksmo kreipsis į Europarlamentą prašydama tirti, kas kaišiojo anglišką variantą į parlamentarų dėžutes. Spėjanti, kas tai padarė: jaunasis Gabrielius Landsbergis.
Pala, mergužėle, jeigu manai, kad lietuviškoji „Raudonoji Dalia“ buvo šventa teisybė, tai kodėl, išversta į anglų, ji staiga tapo šmeižtu? R.Janutienė jau rašanti kitą knygą apie Landsbergių klaną – pasakysianti VISĄ teisybę, kas jie tokie yra! Žodžiai karingi, bet mimika ekrane – nesmagiai trūkčiojanti: katinai taip atrodo vienu svarbiu momentu.
Patriarchas toliau nesmagiai krizena tuo pačiu tonu: linksminančių prieš laidą išgėrė? Nesmagu rašyti apie kolegę, pažįstamą nuo Atgimimo laikų (Sąjūdžio laikais Rūta buvo „Žaliosios Lietuvos“ redaktorė), taip pat ir apie Vytautą Landsbergį, nes gerbiu jį už sugebėjimą žiebti į tarpuragį užsienio šalių politikams, bet tas jų pašnekesys primena gilią nemeilę Lietuvai ir gilesnę meilę savo kišenei bei artimiems giminėms.
P. S. Ateisiu R.Janutienės viešai atsiprašyti, kai sužinosiu, kuris teismas surado „Raudonosios Dalios“ vagį, drįsusį be Rūtos leidimo pavogti jos šedevrą apie prezidentę.
