Seimo narys M.Adomėnas, atvirai susikibęs su dešiniųjų vadovybe dėl jam mestų įtarimų pradanginus partijos pinigus, užsiminė, kad gali dalyvauti kitąmet vyksiančiuose konservatorių vadovo rinkimuose ir rungtis su Andriumi Kubiliumi.
Tuo metu „tvarkiečių“ vedliui Rolandui Paksui iššūkį metęs parlamentaras Andrius Mazuronis jau susiruošė užverti partijos duris, o prieš žengdamas per slenkstį jai ironiškai palinkėjo sėkmės.
– Kalbama, kad viena jūsų konflikto su vadovybe priežasčių – jūsų puoselėjamos ambicijos dalyvauti būsimuose partijos pirmininko rinkimuose, kuriuose, atrodo, A.Kubilius sieks būti perrinktas. Ar tai tiesa? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Adomėno.
– Pirmą kartą girdžiu tokias versijas. Jei kas nors iš partijos vadovybės taip mąstytų, tai dvelktų tiesiog paprasta paranoja.
Be to, jei būtų norima mane atgrasyti nuo rinkimų, galbūt tai būtų galima padaryti kitaip.
O apie galimybę dalyvauti pirmininko rinkimuose iki šiol nesu galvojęs.
– Jūs pats sakėte, kad jus siekiama išstumti iš Vilniaus konservatorių vadovo posto. Kas konkrečiai to siekia ir kodėl?
– Nežinau, kas už viso to stovi. Negaliu spekuliuoti, bet jų veiksmai man tiesiog nesuprantami. Juk 6 metus aktyviai dirbau stiprindamas partiją ir jos pozicijas Vilniuje, nieko nepadariau, kas jai kenktų.
Po to, kai buvo nuspręsta kelti į sostinės merus kitą kandidatą, o ne mane, pats iš tos pozicijos pasitraukiau.
Tačiau vis tiek kažkas nenusiramina ir tęsiamas nuolatinis spaudimas man trauktis iš lyderio Vilniuje pareigų.
Prieš Kalėdas, kai kiti rūpinasi dovanomis ir būsimomis šventėmis, man reikia sukti galvą, kaip apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, šmeižto.
Tačiau ilgainiui, tikiuosi, viskas išaiškės.
– Grasinote, kad dėl mestų įtarimų galimai pradanginus partijos pinigus kreipsitės į teismą, kalbėjote, kad konservatoriams reikia apsivalyti. Ką turėjote galvoje?
– Sklindantys gandai, kad paduosiu į teismą partiją, – be pagrindo.
Kalbėjau apie tai, kad paduosiu į teismą tą asmenį, kuris nutekino tuos gandus ir tuos įtarimus. Kai tik paaiškės, kas jis.
– Kaip įsivaizduojate „Tvarkos ir teisingumo“ ateitį vėl perrinkus R.Paksą jos vadovu, o jus ir jūsų tėvą Valentiną Mazuronį nustūmus į užribį? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Mazuronio.
– Visiškai sutinku su tais, kurie sako, kad dabartinė partijos vadovybė aiškiai pasirinko orientaciją į radikaliausią, antieuropietišką, nedemokratinio ir prorusiško mąstymo elektoratą, kurį ir vilioja atitinkamais šūkiais.
Tokių rinkėjų Lietuvoje masė – gana didelė ir svari, tad ta politinė jėga, kuri tampa pagrindiniu jų švyturiu, gali tikėtis turėti neblogas pozicijas visame politiniame lauke.
Tačiau nemanau, jog dėl to „Tvarka ir teisingumas“ laimės ką nors daugiau, nei turi dabar.
Taigi partijos tikrai nenurašau. Galiu jai palinkėti sėkmės.
– Jūs su tėvu dabar konfliktą su R.Paksu stengiatės pavaizduoti kaip idėjinę kovą – vakarietiškos demokratijos prieš rytietišką diktatūrą.
Bet ar šio konflikto tikrosios priežastys nėra asmeniniai nesutarimai ir užgautos ambicijos?
– Žinoma, yra visko ir viskas susidėjo į viena. Negali sakyti, kad buvo tik vienokie motyvai ar kad kalta vien kažkuri pusė. Viskas kaip ir konflikte šeimoje.
Pamažu kaupėsi daugelis dalykų.
Man viskas prasidėjo nuo to, kai pamačiau, kaip priimami sprendimai partijos viršūnėse ir kaip vyksta tie „demokratiniai procesai“, apie kuriuos dabar taip garsiai kalba kai kurie vadovybės nariai.
Be to, kiek prisimenu savo gyvenimą partijoje, joje niekada nevyko tikros ir rimtos diskusijos dėl savo pozicijos svarbiausiais klausimais, pavyzdžiui, mokestiniais ar socialiniais.
Partijai visada svarbiausia buvo revanšizmas ir dairymasis atgal, į R.Pakso apkaltos laikus.
– Akivaizdu, kad esate nusprendęs trauktis ir iš partijos, ir iš jos Seimo frakcijos.
Teko girdėti, kad kalbatės tiek su valdančiaisiais socialdemokratais, tiek su opoziciniais liberalais. Kur pasuksite?
– Pirmiausia reikia pailsėti, viską ramiai apmąstyti ir tik tada nuspręsti. O dėl kalbėjimosi – politika yra nuolatinis kalbėjimosi su visais procesas.
