„Jei ne mano šeimos palaikymas, būčiau išprotėjęs“, – išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ prisipažino 38 metų J.Radzevičius.
Ekrano žvaigždė pirmą kartą prabilo po tragiškos avarijos, kuri skaudžiai paženklino ne tiktai jo, bet ir kitos šeimos gyvenimą.
Liepos 4-osios rytą sostinėje, Upės gatvėje, J.Radzevičiaus vairuojamas automobilis partrenkė 67 metų Stanislavą Korolevičių.
Vyro gyvybė po kelių valandų užgeso ligoninėje.
Šeškinės kalno papėdėje su broliu Edvardu ir jo sugyventine Birute viename bute gyvenęs vilnietis tą dieną septintą valandą ryto ėjo rinkti butelių ir tuščių alaus skardinių.
Prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum Palace“ vasarą jų primėto iki išnaktų pramogaudavęs jaunimas.
Pardavęs butelius Stanislavas taip prisidurdavo prie kuklių pajamų.
Kartais vyras rytais eidavo ir į parduotuves ieškoti pigesnių maisto produktų.
Kaimynai „Lietuvos rytui“ teigė, kad Stanislavas buvo geras ir draugiškas, tik mėgdavo išgerti.
Automobilį „Opel Zafira“ lemtingąją dieną vairavusio J.Radzevičiaus kraujyje taip pat buvo rasta alkoholio.
Baisiausia jau įvyko
– Kaip jūsų šeima reagavo sužinojusi, kad padarėte tragedija pasibaigusią avariją? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Radzevičiaus.
– Šeima man neleido nė sekundės būti vienam.
– Turite penkis vaikus. Kaip jiems paaiškinote, dėl ko įvyko nelaimė?
– Mano vyresnieji vaikai žino, kas ir dėl ko įvyko.
Stengdamiesi apsaugoti juos nuo nuolatinės įtampos namuose apie ateitį nekalbame. Vaikams mes su žmona esame visas pasaulis, kuris, jų manymu, niekada nesugrius.
– Iš kur gavote pinigų atlyginti žalą žuvusiojo artimiesiems? Laidų vedėjai nėra tokie turtingi, kaip kai kurie žmonės įsivaizduoja.
– Tai mažiausia, ką galėjau ir privalėjau padaryti.
– Ar pasikeitė jūsų požiūris į draugus po šio tragiško įvykio?
– Kai pats save smerki, kitų žmonių gerumas glumina.
– Žmona jus palaiko? Ką ji jums sako, kai kalbatės apie avariją?
– Mes, vyrai, niekada neprilygsime moterims meile ir stiprybe. Esu jai be galo dėkingas.
– O kaip pats pasielgtumėte su žmogumi, pražudžiusiu jūsų artimąjį?
– Niekada negali žinoti, kaip sunkioje situacijoje elgsiesi ir jausiesi.
Aš esu sujaudintas žuvusiojo artimųjų stiprybės atleisti.
– Iš ko dabar gyvenate ir kaip įsivaizduojate savo ateitį?
– Viską reikia ištverti ir, tikiuosi, ištversiu tiek, kiek man duota.
– Ar tikitės, kad kada nors gyvenime galėsite ramiai atsikvėpti?
– Viskas Dievo valioje.
– Atgailaudamas ėjote maldininkų minioje per piligrimų žygį į Kryžių kalną liepos mėnesį. Ar esate tikintis?
– Taip, esu.
– Ar su baime laukiate teismo ir jo sprendimo?
– Kas baisiausia galėjo įvykti, jau įvyko. Aš save jau nuteisiau.
– Kokia mintis dabar jus persekioja dažniausiai?
– Mano galvoje nepaliaujamai sukasi tragiško likimo amerikiečių aktoriaus Robino Williamso, šiemet nusižudžiusio savo namuose, žodžiai.
Jis yra pasakęs: „Dėl daugybės darbo, pervargimo ir išsisėmimo viskas mano galvoje ėjo velniop. Vyliausi, kad alkoholis mane nuramins...
Ir tai buvo blogiausias dalykas mano gyvenime.“
***
Sekmadienį skaitykite, ką apie tragišką avariją kalba žuvusiojo Stanislavo artimieji.
