Stovint eilėse prie didžiųjų prekybos centrų kasų labai pravertė išmanieji telefonai – visiškai pakako laiko sužinoti visas svarbiausias naujienas, parašyti žinutes draugams ar net sutvarkyti primirštus reikalus.
Populiariųjų prekybos vietų prieigose vakarop rasti laisvą vietą automobiliui turbūt sunkiau, negu laimėti vertingą prizą loterijoje. Spūstys nusidriekdavo po visą miesto centrą. Turbūt tokio reiškinio Kalėdų išvakarėse Kauno gatvės dar nematė.
Prisimenate, koks nepasitenkinimas kilo uždarius remontuoti K.Petrausko gatvę? Net užmiršę Kauno gatvėse žiojinčias duobes vairuotojai svaidėsi žaibais dėl 5–10 minučių ilgesnės kelionės iki darbo vietos ar namų.
Dabar niekas nesiskundė net ir tuomet, kai spūstyse tekdavo praleisti pusvalandį ar daugiau, nors tai Kaunui visiškai nebūdinga. Tokie nepatogumai užklumpa tik dėl eismo įvykio ar kitokių neįprastų aplinkybių.
Kur kas dažniau girdėti skundų, kad nebeliko gražiausių kalėdinių papuošimų, prašmatnių drabužių pokyliui ar geidžiamo patiekalo šventiniam stalui. Pakliūti pas norimą kirpėją galima buvo tik naktį arba kitų metų pradžioje.
Patarimai neatidėlioti pirkinių ar reikalų paskutinei dienai visiškai neveiksmingi, nes jau taip žmogus sutvertas – delsia iki paskutinės akimirkos.
Žvelgiant į perpildytus prekių vežimėlius galima pamanyti, kad jau Kūčių vakarą kauniečiai užsidarė savo namuose ir iki savaitės pabaigos nusprendė sunaikinti visas atsineštas maisto bei gėrimų atsargas. Gal tikrai mažiau jų kauptų, jeigu nesusidarytų tokios šventinių dienų gausos. Kai atsiranda neįprastai daug laisvo laiko, kai kuriuos žmones turbūt aplanko įkvėpimas imtis patiekalų gamybos.
Prekybos ir mokesčių surinkimo rodiklius svariai gerino namo trumpam sugrįžę emigrantai. Parduotuvių aikštelėse smarkiai padaugėjo Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje išduotais numeriais paženklintų automobilių.
Emigrantai taip pat rūpinosi atsargomis, nes kai kurių gaminių kainos jiems Lietuvoje tiesiog juokingos. Aišku, įvertinus jų gaunamus atlyginimus.
Po trumpo atokvėpio laukia dar vienas prekybos centrų šturmas – juk artėja Naujųjų metų šventė ir dar kelios nedarbo dienos. Scenarijus turėtų pasikartoti, gal tik dovanų reikės mažiau.
Išvydus tokius vaizdus nebekyla klausimų, kodėl Kaune vėl dygsta nauji prekybos centrai. Nors gyventojų skaičius mieste mažėja, pirkėjų iš kažkur atsiranda.
Kol kas galima tik spėlioti, kas skatina kauniečius šiemet taip išlaidauti. Galbūt jie baiminasi kainų augimo nuo kitų metų šalyje įvedus eurą ir nusprendė bent jau triukšmingai paūžti atsisveikinant su litu?
O gal ekonomines negandas užmiršę žmonės neabejoja, kad ateityje pajamos tik didės, todėl neverta taupyti? Juk galimybių uždirbti investuojant santaupas šiais laikais turi tik profesionalūs investuotojai, nes daugelio žmonių pamėgtas taupymo būdas – indėliai bankuose – visiškas neveiksmingas.
Galima spėti, kad pastaroji versija teisingesnė. Paskutinįjį gruodžio sekmadienį Kauno rotušėje vyksiančio jubiliejinio labdaros pokylio rengėjai jau savaitės pradžioje džiūgavo, kad brangūs bilietai į šį renginį tiesiog išgraibstyti.
Tikrai verta pagyrimo žmonių nuostata ne tik nukrauti stalą gėrybėmis, bet ir be jokio išskaičiavimo plačiau atverti piniginę kilniems tikslams.
Belieka tikėtis, kad 2015-ieji bus dar dosnesni tiek Kauno verslui, tiek kauniečiams, ir jų noras smagiai švęsti nesunyks.
„Laikinoji sostinė“
