Kasmetė „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad 2014-ieji ir Lietuvai, ir žmonėms asmeniškai buvo neblogi, nors ir ne išskirtinai geri – kaip sėkmingus šaliai juos įvertino 29 proc., o nesėkmingais pavadino 19 proc. apklaustųjų.
Asmeninės sėkmės vertinimai 2014 metais buvo kiek geresni nei Lietuvos – atitinkamai 37 ir 17 procentų. Šis rodiklis truputį aukštesnis nei užpernykštis, jis visiškai sutampa su 2012-ųjų ir vos truputį prastesnis nei ikikriziniais 2007-aisiais, bet gerokai atsilieka nuo asmeniškai itin sėkmingais vadintų 2006-ųjų.
Vertindami metus šalies mastu žmonės paprastai išsako skeptiškesnę nuomonę, nei apibūdindami savo asmeninę sėkmę. Tai būdinga ir 2014-iesiems.
Pernai 2 proc. daugiau žmonių nei užpernai manė, kad metai Lietuvai buvo sėkmingi, ir 2 proc. mažiau, jog nesėkmingi.
Lyginant su kriziniais 2009-aisiais, kuriuos nesėkmingais Lietuvai vadino net 80 proc. žmonių, o sėkmingais – vos 2 proc., atrodo, kad 2014 metais lietuviai tryško didžiuliu optimizmu.
Pernykščiai šalies sėkmės vertinimai patys geriausi per visą pastarąjį dešimtmetį – net geresni nei spartaus atlyginimų augimo laikotarpiu 2005–2007 metais.
Per visą visuomenės nuomonės tyrimų istoriją Lietuvai sėkmingiausiais įvardyti 2002 metai, antri pagal sėkmę – 2004-ieji, kai šalis įstojo į ES ir NATO. Praėjusieji metai šiuo požiūriu atsidūrė trečiojoje vietoje.
Taigi lyg ir būtų galima teigti, kad dabartinės žmonių nuotaikos palyginti neprastos ir pamažu vis gerėja.
Tačiau gal net svarbesnis visuomenės nuotaikų barometrui kitas rodiklis – ko tikimasi ateityje? Atsakydami į klausimą, ar Lietuvai 2015-ieji bus sėkmingesni nei 2014-ieji, net 39 proc. apklaustųjų teigė, kad metai bus blogesni, ir tik 18 proc. manė, jog geresni.
Krinta į akis, kad lūkesčiai smarkiai pablogėjo, lyginant su ankstesniais metais, – baigiantis 2013-iesiems 27 proc. žmonių tikėjo, kad 2014-ieji bus geresni, ir tik 16 proc. buvo priešingos nuomonės.
Dabartinė prognozė – viena prasčiausių per visą tyrimų istoriją. Dar pesimistiškiau žmonės žvelgė į ateitį tik 2008 ir 2009 metais, o 2011-aisiais – panašiai.
Tuometes nuotaikas nesunku paaiškinti. Juk 2008 metų pabaigoje prasidėjo krizė, 2009-aisiais visa jėga smogė jos pasekmės, gerokai sumažėjo atlyginimai, buvo smarkiai nurėžtos pensijos, socialinės išmokos.
Bet 2010 metais atsirado vilties, kad krizė jau baigiasi, Lietuvos ūkis liovėsi smukęs ir pamažu vėl ėmė kilti. Iš karto smarkiai šoktelėjo ir žmonių lūkesčiai, sustiprėjo tikėjimas, kad kiti metai bus geresni.
Vis dėlto visuomenė 2011-aisiais realiai nepajuto gyvenimo gerėjimo, pasaulyje buvo daug svarstoma, kad gali užklupti nauja krizės banga, todėl metams baigiantis vėl sustiprėjo pesimistinės nuotaikos ir, kaip ir šįmet, 39 proc. žmonių manė, kad ateina blogesni laikai.
Tačiau 2012 metais, kai vyko Seimo rinkimai, politikai žarstė daug pažadų, jog bus atkurtos nurėžtos pensijos, didės algos, o ir nauja krizės banga per pasaulį nesirito, nors ES šalių ūkis atsigavo labai vangiai.
Vien to pakako, kad Lietuvos žmonės imtų kiek šviesiau žvelgti į ateitį. Tikinčių, kad kiti metai bus geresni, 2012-aisiais buvo 26 proc. – 1 proc. daugiau nei pesimistų. 2013-aisiais pastarųjų gretos dar išretėjo, o optimistų padaugėjo.
Kas atsitiko, kad baigiantis 2014-iesiems vėl gerokai daugiau žmonių netikėjo geresne ateitimi ir manė, jog ateina blogesni laikai?
Viena priežasčių gali būti nerimas, jog euras paskatins, kaip nutiko kitose šią valiutą įsivedusiose šalyse, kainų šuolį. Bet vargu ar vien ši baimė taip smarkiai sustiprino pesimistines nuotaikas žvelgiant į 2015 metus.
Regis, Lietuvos žmones ypač nerimauti verčia tarptautinė įtampa, garsios politikų kalbos apie Rusijos keliamą grėsmę Baltijos regiono saugumui.
Nesitikėti nieko gera šiemet skatina ir aštrėjanti Rusijos finansų krizė, su savo iki rekordinių žemumų nugarmėjusiu rubliu žemyn traukianti ir Baltarusijos, Kazachstano, kitų Lietuvai vis dar svarbių prekybos partnerių ekonomiką.
Nors bankų ekspertai ramina, kad Rusijos nuosmukis mūsų šaliai labai smarkiai neatsilieps, matyt, daug žmonių tuo linkę abejoti.
Tebeveikia seni stereotipai, kad Lietuvos gerovę lemia jos ekonominiai ryšiai su Rusija ir kitais Rytų kaimynais.
Kaip bus iš tikrųjų, parodys artimiausia ateitis.
Vienaip ar kitaip, visuomenės lūkesčiai daro daug įtakos vidaus vartojimui, kartu skatina arba stabdo ūkio augimą.
Neramiais visam pasauliui laikais labai svarbu, kad žmonės pasikliautų savo valdžia, tuomet daug lengviau atremti laukiančius iššūkius.
Bet Lietuva šio stiprybės šaltinio kol kas, atrodo, neturi, nes jos politikai iki šiol nesugebėjo pelnyti tvirto rinkėjų pasitikėjimo.
