Rektoriaus teigimu, į Vyriausybę buvo kreiptasi dėl tos pinigų dalies, kuri buvo įšaldyta bankrutavus bankui „Snoras“ – čia KU laikė apie 1,9 mln. eurų. Už Vyriausybės prašomas lėšas universitetas dengtų savo kreditorinius įsipareigojimus, apmokėtų ES struktūrinių fondų lėšomis vykdomus projektus, mokėtų avansus, taip pat atsiskaitytų su mokslinio laivo „Mintis“ statytojais.
Pasak E. Juzeliūno, tiek premjeras Algirdas Butkevičius, tiek ir D. Pavalkis teigiamai įvertino galimą valstybės paramą KU. Pats D. Pavalkis teigia, kad Vyriausybė pinigus universitetui galėtų suteikti kaip beprocentę paskolą, tačiau KU mainais už tai turės imtis struktūrinių įstaigos reformų.
„Universitetui duota mėnuo pusantro pabaigti detalizuoti restruktūrizacijos planą, parodyti, ką jie darys su turimu turtu (...), parodyti studijų programų keitimą, parodyti, ką jie sutaupys iš pakankamai didelio universiteto administracinio aparato“, – kalbėjo ministras.
Švietimo ir mokslo ministras pabrėžė, kad KU sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrė ne dėl „Snoro“ bankroto, nes bendra universiteto skola, D. Pavalkio žiniomis, viršija 3 mln. eurų.
Kad universitetui dėl finansinių sunkumų bankrotas negresia, užtikrino ir D. Pavalkis, ir E. Juzeliūnas. Universiteto rektoriaus teigimu, nuo universiteto priklausančias finansines problemas bus bandoma spręsti optimizuojant administracijos darbą, mažinant katedrų skaičių ir jungiant kai kuriuos fakultetus.
„Mes ieškosime, kaip taupyti, veršimės diržus“, – kalbėjo E. Juzeliūnas, pridūręs, kad atleidinėti žmonių bent kol kas nesiruošiama.
