Konstitucijos salėje sugužėjo politikai, mokslininkai, geografai, elektroninių žemėlapių specialistai, studentai ir kiti suinteresuoti asmenys.
Konferencijos metu aptartos rinkimų problemos. Svarstyta, kaip sudaryti rinkimų apygardas. Tai vienas iš sunkiausių klausimų po rinkimų pažeidimų.
Rinkėjų aktyvumo skatinimas
Iškeltas rinkėjų aktyvumo skatinimo klausimas. Geriausias būdas tai skatinti – geras rinkėjų darbas. Tuomet rinkėjai norės juos rinkti, palaikyti ir balsuoti. Taip pat rinkėjų aktyvumą skatina įprotis dalyvauti rinkimuose.
„Daugelyje valstybių yra išskiriamas kaip atskiras aspektas, jaunųjų rinkėjų skatinimas. Jei sulaukęs 18 metų rinkėjas ateina, tuomet jam tai tampa įpročiu. Žinoma, kartais būna ir nusivylimų, jei rinkėjas nepataiko išrinkti ir pats po to gailisi dėl pasirinkto kandidato“, – teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Be to, yra per 24 tūkst. rinkėjų, kuriems sukako 18 metų po paskutinių Prezidento rinkimų. Kiekvienam jaunajam rinkėjui, kuris ateis į savivaldos rinkimus yra parengtas specialus Konstitucijos leidinys.
Rinkėjų pasitikėjimas
Kitas svarbus aspektas, pasitikėjimas demokratiniais procesais skatina rinkėjų aktyvumą. Demokratija – tai atsakingas pasirinkimas ir balsavimas. Jei rinkėjas pasirenka populistus, jie jį nuvilia, tai jis dažnai ir nebenorės balsuoti.
Rinkėjai eina balsuoti, kai valstybėje yra kažkas negero. Ar ekonominė ar kita kokia krizė. Tuomet rinkėjai susitelkia, kad savo pasirinktiems politikams suteiktų daugiau valdžios. Susidaro pastovus rinkėjų ratas.
„Labai sunku suburti rinkėjus. Neaišku, kaip padaryti, kad jie visi ateitų. Nors žinome, kad 100 procentų aktyvumas yra diktatūrinių valstybių požymis. Tai tik rinkimų imitacija. Kitą kartą rinkimų aktyvumas dar yra didinamas privalomu balsavimu“, – teigė VRK pirmininkas Z.Vaigauskas.
Rinkėjai turi susimąstyti, kad jie turi pareigą, prievolę ginti valstybę ir spręsti jos problemas.
Rinkėjų elgsenos ypatumai
„Kalbant apie rinkėjų elgseną, būtų galima kaip pavyzdį pateikti praėjusių metų referendumą. Buvo pademonstruota aiški rinkėjų valia. Nebuvo jokio svyravimo ar nesusipratimų. Rinkėjai balsavo ne tik ateidami, bet ir neateidami“, – priminė Z.Vaigauskas.
15 proc. atėjo į referendumą. Tik 10 proc. jų balsavo dėl Konstitucijos keitimo.
Savivaldos rinkimai ant nosies
Savivaldos rinkimuose rinkėjams šiek tiek lengviau. Aktyvumas čia dažniausiai nebūna toks didelis. Aktyvesnis mažuosiuose savivaldybėse.
Šiuose rinkimuose merą pasirinkti paprasčiau, nes daugelyje savivaldybių rinkėjai įsivaizduoja ir iš anksto žino, ką jie nori palaikyti. Merų pozicijos aiškesnės, nes nėra kandidatų gausos.
Tarp partijų sąrašų merų komandą taip pat nesudėtinga pasirinkti. Savivaldos rinkimų metu bus sprendžiamas klausimas, kas bus miesto galva. Jis bus Tarybos pirmininkas. Turės tiesiogiai suteikiamus rinkėjų įgaliojimus būtų tarybos pirmininku.
„Tai nelabai lengvas modelis, jei mero ir savivaldybės daugumos pozicijos nesutaps, tai reikės ieškoti kompromiso, kaip atitikti rinkėjų reikalavimus“, – teigė Z.Vaigauskas.
Rinkėjų apgyvendintos teritorijos retėja
Retėjantys gyventojų sluoksniai sudaro daug problemų rinkimuose Lietuvoje. Gyventojų skaičius nuolat mažėja. Priežastys yra įvairios: mažas gimstamumas, gausi migracija, senėjimas ir panašiai. Esame sparčiausiai senstanti tauta Europos Sąjungoje.
„Šiuo metu 183 seniūnijos priskiriamos retai apgyventoms teritorijoms. Per 2010 metus emigravo daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų. Ypač tai jaučiama didžiuosuose Lietuvos miestuose. Gerai, kad kartu pradėjo augti sugrįžtančių piliečių skaičius“, – kalbėjo Vidmantas Daugirdas.
Žiūrint į ateitį, kol kas jokių situacijos pagerėjimo momentų nenumatoma.
