Teismas pažymėjo, kad duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog AB „Lietuvos dujos“ įgijo kaltinime nurodytą beveik 3 mln. litų sumą, nėra. Nėra ir duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad kaltinamieji sukčiavo nustatydami gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams pastoviąją dalį.
Teismo vertinimu, kaltinamieji niekaip negalėjo nustatyti klaidingų, pernelyg aukštų kainų, nes tai prižiūrėjo (kontroliavo) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija).
Atsižvelgiant į tai, kad Komisija patikrino ir nenustatė, jog AB „Lietuvos dujos" taikė klaidingas ar nesąžiningas kainas, negalima kalbėti apie tai, kad AB „Lietuvos dujos“ nustatytieji dujų tiekimo buitiniams vartotojams tarifai buvo neteisingi.
Lietuvoje gamtinių dujų sektoriaus kontrolę vykdo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Taigi, gamtinių dujų įmonės konkrečius tarifus pateikia tvirtinti Komisijai, kuri juos tikrina ir priima atitinkamus sprendimus. Komisija konstatavo, kad gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo metu nenustatyta, jog AB „Lietuvos dujos“ dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo taiko pernelyg dideles kainas arba naudoja kainų spaudimą, taip padarant žalą rinkos dalyviams.
Nuo 2011-ųjų rugpjūčio pagal Gamtinių dujų įstatymą tiekimo kainos tapo nereguliuojamos, o gamtinių dujų tiekimo veikla pripažinta konkurencine. Šios įstatyminės nuostatos nurodo, kad AB „Lietuvos dujos" turėjo teisę savarankiškai nustatyti tiekimo tarifus 2012-2013 metams.
Bendrovės darbuotojai buvo kaltinami tuo, kad galimai nepagrįstai ir neteisėtai padidino 2011-2013 metų laikotarpio gamtinių dujų tarifo vieną iš sudedamųjų dalių ir apgaule AB „Lietuvos dujos“ naudai įgijo svetimą didelės vertės (2,957,489 litų) turtą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
