Rusijos URM teigimu, Lietuvos atstovė Jungtinėse Tautose (JT) „faktiškai pripažino faktą, kad Vilnius tiekia Ukrainai ginklus ir amuniciją“. Tai esą nutiko per diskusiją, svarstant JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2202.
„Rusijos URM atkreipė dėmesį, kad toks tiekimas yra tiesioginis teisinių Lietuvos įsipareigojimų dėl ginklų eksporto pažeidimas“.
Anot ambasados pranešimo, Europos Sąjunga yra priėmusi bendrą poziciją, kad negalima parduoti ginklų tuo atveju, jeigu jie gali būti panaudoti represijoms šalies viduje. Tuo metu Ukraina esą šiurkščiai pažeidžia humanitarinę teisę apšaudydama miestus ir kitas gyvenamąsias vietoves pietryčių Ukrainoje, naudodama kasetines minas ir pan. Be to, tvirtinama, kad Lietuva kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė yra įsipareigojusi perduodama ginklus kitai šaliai atsižvelgti, kaip toje valstybėje laikomasi pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių.
„Rusijos URM atkreipia dėmesį, kad dabar, kai Ukrainoje dėl ginkluoto vidaus konflikto masiškai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, perdavimas lengvųjų ir šaunamųjų ginklų bus akivaizdus ESBO principų pažeidimas“, – rašoma pranešime.
Lietuva kol kas vienintelė iš NATO šalių viešai yra pranešusi apie ginkluotės elementų teikimą Ukrainai, kuri šalies rytuose kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Krašto apsaugos ministerija sausio pradžioje oficialiai informavo, kad Ukrainai perdavė „karinės ginkluotės elementus“, jų nedetalizuodama.
Ministras: „Nota – grasinimas visiems“
Lietuvai penktadienį atsiųsta Rusijos nota dėl ginklų tiekimo Ukrainai yra grasinimas visiems, kurie nesilaiko Rusijos primetamų taisyklių, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Čia yra grasinimas visiems, kad visi laikytųsi tų taisyklių, kurios nustatomos Rusijos, o ne tų, kurios yra tarptautinės normos“, – BNS penktadienį sakė ministras.
Anot jo, Rusija jau ne kartą yra užsiminusi, kad jei Ukrainai bus tiekiami ginklai, situacija šios šalies rytuose „bus dar sudėtingesnė“.
„Ji turbūt būtų mažiau sudėtingesnė, jei ukrainiečiai mažiau priešintųsi – taip turbūt reikia suprasti šią situaciją“, – pastebėjo ministras.
Jis priminė, kad Rusija pati nuolat pažeidžia tarptautinę teisę ir pati „nuolat tiekia ginkluotę remdama separatistines grupuotes“. Tuo metu Lietuvos karinė parama Ukrainai yra daugiau svarbi „kaip solidarumo gestas“ paaiškinant Lietuvos poziciją, jog Ukraina turi teisę ir pareigą ginti savo šalį, tačiau neturi tam priemonių, kurios padėtų išsaugoti šalies karių gyvybes.
„Gana ciniškai skamba, kad būtent ta šalis, kuri tai daro ir nenustoja to daryti, ir dar tai neigia, priekaištauja tiems, kurių, tiesą sakant, tas aktas paramos yra daugiau simboliškas. Lietuvos atveju, mūsų šalies dydis, potencialas iš tiesų nėra toks, kad galėtumėme pakeisti situaciją šioje srityje“, – pripažino L.Linkevičius.
„Čia nekalbama apie kažkokius puolamuosius ginklus, kalbama apie minimalius gynybinius pajėgumus. Noriu tai pasakyti todėl, kad situacija tampa kuriozinė: tas priekaištavimas užuot prisiėmus atsakomybę už tai, kas daroma, tampa norma iš Rusijos pusės. Tai tikrai neturi būti toleruotina“, – pridūrė Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Pasak ministro, tokie Rusijos atstovų pareiškimai tampa „labai liguista praktika“, tuo metu Rusija nededa jokių pastangų siekiant iš tiesų sureguliuoti konfliktą, t. y. užtikrinant sienos kontrolę tarp Rusijos ir Ukrainos, leidžiant tarptautinius stebėtojus į karštus konflikto taškus. Anot jo, būtent tai ir taptų „pagrindine prielaida, leidžiančia sureguliuoti konfliktą“.
