Tai ji sakė Kaune, užsienio žurnalistų paklausta apie šauktinių grąžinimą.
„Turėjome šauktinius iki 2008 metų ir manėme, kad to daugiau niekada nebereikės. Bet aplink mūsų sienas pasikeitus geopolitinei situacijai, supratome, kad grėsmės yra labai realios. Grėsmės realios visam mūsų regionui, Baltijos šalims. Mūsų kaimynystė tapo mažiau prognozuojama ir agresyvesnė, aš turiu omenyje Rusiją“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė minėjo išaugusį Rusijos karinį aktyvumą Karaliaučiaus krašte, Baltijos jūroje ir oro erdvėje, kur Rusijos karo lėktuvų skrydžiai, pasak jos, kelia grėsmę civilinei aviacijai.
„Žinome NATO procedūras. Greitojo reagavimo pajėgos gali pradėti veikti mažiausiai po 72 valandų. Bet Baltijos šalys yra gana mažos. Turime apsisaugoti patys bent šias 72 valandas ar daugiau“, – teigė ji.
Šauktinių grąžinimą prezidentė taip pat pavadino aiškia žinia, kad Lietuva užpulta nepasiduotų ir gintųsi.
Pasak D.Grybauskaitės, prieš Baltijos šalis jau dabar vykdomas informacinis karas ir kibernetinės atakos.
„Esame fronto linijoje, vyksta pirmasis konfrontacijos etapas, turiu omenyje informacinį karą, propagandą ir kiberatakas. Taigi mes jau esame užpulti. Ar tai peraugs į konvencinę konfrontaciją? Nežino niekas. Bet jau dabar turime gintis nuo šio agresyvaus elgesio“, – sakė prezidentė.
Kalbėdama su Lietuvos žurnalistais, D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad lietuviai privalo ginti savo šalį.
„Kaip jūs arba aš, arba mes, lietuviai, galime kreiptis, pavyzdžiui, į daną ar vokietį, kad jis ateitų mus ginti, jeigu mums iškiltų grėsmė, o mes patys to kažkodėl daryti nenorime? Tai mūsų konstitucinė pareiga“, – pabrėžė prezidentė.
D.Grybauskaitės interviu garso įrašą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam įstatymo projektui, kurį priimti būtina, siekiant šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius. Pirmieji kvietimai į kariuomenę jaunuolius nuo 19 iki 26 metų turėtų pasiekti rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Kasmet planuojama pašaukti apie 3 tūkst. vyrų.
