Vakarų Europos šalims atstovaujantys europarlamentarai išsiverčia su keliais apmokamais padėjėjais, o vienuolika politikų iš Lietuvos yra pasitelkę vidutiniškai daugiau kaip po 14 talkininkų.
Kiekvienam europarlamentarui vidutiniškai užtenka dviejų padėjėjų Briuselyje ir trijų savo šalyje. Pavyzdžiui, estams tenka tik po tris padėjėjus, latviams – po šešis.
Arčiausiai mūsiškių – lenkai, samdantys vidutiniškai po 10 padėjėjų.
Briuselyje jau imta svarstyti, kad politikų talkininkų skaičių reikėtų riboti.
Beje, Europos Komisijos statistika rodo, kad lietuviai kone mažiausiai iš visų šalių pasitelkia pagalbininkų Briuselyje – vidutiniškai po 1,91. Už mūsų šalies atstovus mažiau turi tik lenkai ir airiai.
Politikai turi daug biurų
Pagal padėjėjų skaičių Europos Parlamente neabejotinas lyderis yra liberalų atstovas Antanas Guoga, kuriam oficialiai talkininkauja net 27 pagalbininkai. Kiekvienas jų kas mėnesį gauna atlygį.
„Kad neprarasčiau jausmo, kuo žmonės Lietuvoje gyvena, išmanyčiau regionų problematiką, man reikia daug padėjėjų ir Lietuvoje. Aš turiu talkininkų visose apskrityse“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino A.Guoga.
Antroje vietoje visame Europos Parlamente rikiuojasi dar vienas Lietuvos atstovas Valdemaras Tomaševskis, kuriam padeda 22 talkininkai.
„Lietuvoje turiu šešis biurus, todėl reikia daug padėjėjų“, – atskleidė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas V.Tomaševskis.
Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio – liberalas Petras Auštrevičius su 20 pagalbininkų būriu.
Įkandin trijų Lietuvos atstovų toliau rikiuojasi du lenkų politikai.
Paskirsto solidžią sumą
Kiekvienas Europos Parlamento narys, nesvarbu, iš kokios šalies atvyko, kas mėnesį gauna po 21,3 tūkstančio eurų, skirtų padėjėjų algoms.
Politikai sau negali pasiimti nė euro iš šios sumos, taip pat neleidžiama padėjėjais įdarbinti artimų giminaičių.
Tačiau daugiau didesnių apribojimų nėra.
Todėl europarlamentarai už šiuos pinigus neretai samdo savo partijos kolegas, bičiulius, kai kurie taip netgi atsidėkoja savo įvairiems rėmėjams ar bendražygiams.
Nori jausti gyvenimo pulsą
Patys europarlamentarai teigia, kad jiems reikia įvairių specialistų skirtinguose Lietuvos regionuose, kur veikia jų biurai.
„Regioniniai patarėjai yra skirtingų profesijų žmonės iš verslo, švietimo, kultūros, sporto ar kitų sričių. Visi jie sėkmingai dirba savo srityse.
Man jie talkina skirdami dalį savo darbo laiko. Kai kurie – ketvirtį dienos, kiti – pusę, dar kiti – kelias valandas per savaitę.
Reikia jausti šalies pulsą, žinoti vietines, ne tik sostinės, aktualijas“, – kalbėjo A.Guoga.
Beje, šio politiko patarėju iki šiol dirbo ir Tauragės rajono meru neseniai išrinktas partijos kolega Sigitas Mičiulis.
Europarlamentaras užtikrino, kad vietoj jo teks ieškoti kito pagalbininko, nes rajono meras juk negali patarinėti už pinigus.
Padeda ir R.Cytacka
V.Tomaševskis buvo nepatenkintas, kad padėjėjams, kurie dirba ne Briuselyje, galioja atlyginimų ribos: „Todėl tenka įdarbinti daugiau žmonių už mažesnį atlygį. Briuselyje man pakanka tik dviejų žmonių, o Lietuvoje turiu dvidešimt.“
Europos Parlamento puslapyje teigiama, kad V.Tomaševskio padėjėja dirba ir Renata Cytacka, skandalingai pagarsėjusi buvusi energetikos viceministrė.
Beje, ilgame Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko pagalbininkų sąraše absoliuti dauguma – su lenkiškomis pavardėmis.
Pasitenkina mažu atlygiu
Europarlamentarų iš Lietuvos padėjėjai paprastai talkininkauja už nedidelį atlygį.
Kadangi kone visi pagalbininkai gyvena ir dirba Lietuvoje, kuri dideliais atlyginimais pasigirti kol kas negali, kai kurie jų pasitenkina keliais šimtais eurų per mėnesį.
„Taip, iš dalies dėl to mūsų šalies europarlamentarai ir turi tiek daug padėjėjų Lietuvoje, nes vokiečių ar danų politikai savo pagalbininkams turi mokėti kur kas daugiau“, – neslėpė V.Tomaševskis.
Bet A.Guoga kalbėjo kiek kitaip: „ES yra ne viena valstybė, kurioje vidutinis atlyginimas yra mažesnis negu Lietuvoje ar bent panašus. Todėl esmė, manau, ne padėjėjų atlyginimams skiriami pinigai, o prioritetai.“
Europos Parlamento atstovas Lietuvoje Robertas Pogorelis paaiškino, kad kiekvienas europarlamentaras turi teisę nustatyti, kiek mokėti konkrečiam talkininkui. Jei politikas pinigų neišnaudoja, jie grįžta atgal į ES biudžetą.
Įtikinami lyderiai
Vidutiniškai kiekvienam europarlamentarui tenkančių padėjėjų skaičius (šalių dešimtukas):
Lietuva 14,73
Lenkija 10,22
Malta 8,67
Bulgarija 7,12
Rumunija 6,84
Latvija 6,38
Kroatija 5,82
Vokietija 5,18
Didžioji Britanija 5,11
Kipras 4,83
