Neseniai rinkimų prievaizdus prie kryžiaus prismeigė ir prezidentė D.Grybauskaitė – jau porą dešimtmečių poste esantis VRK vadovas Z.Vaigauskas turi atsistatydinti, o komisija išsiskirstyti, nes rinkimų pažeidimų srautas gali tapti nevaldomas.
Žinoma, prezidentės ir dešiniosios opozicijos kalbos, kad tie pažeidimai gresia demokratijai, – gerokai perdėtos, bet tenka pripažinti, jog VRK pernelyg baikšti ir lėta.
Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad VRK iš esmės yra iš pagrindinių politinių jėgų statytinių sudaryta institucija, o jos vadovas turi stengtis nieko pernelyg neužgauti. Tai Z.Vaigauskas iš esmės ir darė visus tuos dešimtmečius. Todėl ir tiko visiems.
Žinoma, „visi“ – nereiškia visos politinės jėgos. Pavyzdžiui, Vyriausiasis administracinis teismas ką tik paskelbė, jog VRK neteisėtai nusprendė, kad „nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose gali dalyvauti kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų“.
Keista, kad teismas taip nusprendė tik dabar, po savivaldos rinkimų, nors tokia neteisėta tvarka buvo palaiminta dar 2010 metais.
Bet kokiu atveju koks nors aukštas politikas, kuris siektų spręsti VRK problemą iš esmės, turėtų, pavyzdžiui, pasiūlyti pradėti plataus masto diskusijas bent dėl komisijos formavimo principų.
Tačiau niekas, taip pat ir prezidentė, kol kas to nepadarė.
Todėl nenuostabu, kad net po grėsmingų D.Grybauskaitės pareiškimų VRK darbo kokybė nepasikeitė, nebent pakrypo į blogąją pusę.
Ką apie komisijos būklę liudija, tarkime, praėjusio savaitgalio sprendimas dėl mero rinkimų rezultatų Širvintose?
Septyni VRK nariai, daugiausia teisininkai, manė, kad rezultatus reikia pripažinti, kiti devyni, daugiausia politikai, laikėsi priešingos nuomonės.
Tiek vieni, tiek kiti rėmėsi prokurorų pateikta informacija, jog rinkimus laimėję „darbiečiai“ ir jų kandidatė Ž.Pinskuvienė galėjo papirkti keliasdešimt rinkėjų.
Vieniems užteko to prokurorų „galėjo“ ir įstatymuose įrašytų abstrakčių nuostatų, kad pakanka abejonių, ar nebuvo padaryta šiurkščių (net ne masinių) pažeidimų, o septynių tas „galėjo“ neįtikino.
Gal daugumos VRK narių nuomonę lėmė tai, kad Darbo partija dar nuo praėjusių Seimo rinkimų prezidentės lūpomis skelbiama blogiausia šalies partija?
Neatmestina, kad vaidmenį atliko ir galingųjų socialdemokratų, su kuriais Ž.Pinskuvienė įsivėlė į tikrą karą, interesai.
Lieka tikėtis, kad teisėsauga šįkart nesusimaus, kaip 2012 metais, kai jos taikiklyje irgi buvo atsidūrusi ta pati Ž.Pinskuvienė. Tuomet po Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje taip pat buvo kilęs didžiulis triukšmas dėl „nupirktų rinkimų“, „klastojimų“.
Centrinėje šio baisaus paveikslo vietoje buvo vadinamasis kalinių balsų pirkimo skandalas, kurio pagrindiniai herojai – keli „darbiečiai“.
Dėl to pirmiausia triukšmavę rinkimus pralaimėję liberalai bei konservatoriai ir juos rėmusi prezidentė net siekė, kad rinkimų rezultatus negaliojančiais pripažintų Konstitucinis teismas.
Konstitucijos sargai galutinai nepalūžo, bet vis dėlto tūptelėjo – atėmė jau laimėtus Seimo narių mandatus iš Ž.Pinskuvienės ir jos bendražygių.
Bet kuo baigėsi ši istorija? Teismai išteisino net ir tuos antraeilius įtariamus kalinių balsų pirkėjus, kuriuos teisėsauga sugebėjo prispausti, tačiau nulinčiuoti „darbiečiai“ mandatų neatgavo.
Ar nepasikartos absurdiška situacija, jei ikiteisminis tyrimas Širvintose nuskęs kartu su tuo „galėjo“, kurio pakako daugumai VRK narių? Ir kodėl apskritai tokios istorijos gali būti įmanomos?
O kaip bus elgiamasi, jei VRK sprendimą panaikins Vyriausiasis administracinis teismas, žinoma, jei „darbiečiai“ į jį kreipsis?
Žinoma, kas gali paneigti, kad tie patys „darbiečiai“, nusvilę 2012 m., galėjo būti tokie įžūlūs, kad pirktų balsus. Bet tai tikriausiai reikėtų pagrįsti kažkuo daugiau nei „galėjo“.
Keistai atrodo ir VRK sprendimas dėl Šilutės, kur panaikinti ne tik mero, bet ir savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai.
Mat dar po pirmojo rinkimų turo sklido žinios apie išankstiniame balsavime galimai papirktus keletą rinkėjų, sugadintus kelis šimtus vokų, atliekami keli ikiteisminiai tyrimai.
Tačiau tai nesutrukdė surengti antrojo mero rinkimų turą, o VRK dalgio griebėsi tik po to, kai nugalėjo šiuo metu ne itin kotiruojamų „tvarkiečių“ atstovas V.Laurinaitis.
Galbūt VRK taip elgėsi ne dėl laimėtojo figūros, tačiau toks ilgas delsimas ir toks sprendimas atrodo mažų mažiausiai keistai.
Rinkimų prievaizdai irgi ilgai trypčiojo, kilus triukšmui dėl rinkimų Trakuose, kur buvo linksniuojamas Prezidentūrai palankaus Liberalų sąjūdžio vardas. Bet rinkimų rezultatai iškart buvo panaikinti, kai paaiškėjo, kad teisėsauga susėmė vieno D.Grybauskaitės nemėgstamiausių politikų A.Zuoko bendražygius.
Tad kada ateis laikas, kai po bet kokio lygio rinkimų neliktų abejonių nuosėdų?
