Pristatydama mokslinio tyrimo „Savi ar svetimi? Grįžusių migrantų integracija į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę“ rezultatus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Ž.Žvalionytė akcentavo, kad visuomenėje gajus stereotipas, kad į Lietuvą sugrįžta tik tie emigrantai, kuriems užsienyje rasti laimės nepasisekė.
Džiaugiasi pramokę užsienio kalbos
„Grįžtantys aukštos kvalifikacijos specialistų žmonės Lietuvoje gana gerai priimami ir laukiami, o kas nutinka su likusiais 90 proc.? Tarp jų yra ir žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, bet dirbusių žemesnės kvalifikacijos darbus. Nejaugi tie du trečdaliai, kurie dirbo žemesnės kvalifikacijos darbą, negavo jokių žinių?“ – kalbėjo pranešėja ir pridūrė, kad darbo ir kvalifikacijos santykis turi įtakos tam, ar emigrantai grįžta įgavę naujų žinių.
„Apklausa rodo, kad net 80 procentų grįžusiųjų tyrimo dalyvių nurodė, kad jie įgavo vienokių ar kitokių žinių, pagerino įgūdžius. Dažniausiai tai užsienio kalbos, profesinės žinios. Juk žmonės, praleidę keletą metų svečioje šalyje, pamatė kitokią socialinę, kultūrinę aplinką, įgijo tokios patirties, kokios nebūtų įgiję Lietuvoje“, – sakė Ž.Žvalionytė ir patikslino, kad po užsienio kalbos mokėjimo dažniausia nurodomi profesiniai, įvairių technologijų įgūdžiai.
Sėkmė šypsosi dirbusiems kvalifikuotą darbą
Dažniausiai sugrįžę emigrantai viltingai tikisi, kad naujus įgūdžius ir žinias neabejotinai pavyks pritaikyti, tačiau čia labiau sėkmė šypsosi turintiems kvalifikaciją ir dirbusiems ją atitinkantį darbą.
„Apie 60 proc. grįžusiųjų prisipažino, kad užsienyje įgytus gebėjimus ir žinias tėvynėje taiko retai arba to nedaro niekada. Iš to matyti aiškus skirtumas, ar buvo dirbamas kvalifikuotas, nekvalifikuotas darbas. Statistinė analizė parodė, kad tie respondentai, kuriems sekėsi užsienyje įgytas žinias pritaikyti Lietuvoje, gavo didesnį atlyginimą. Tai labai svarbu sugrįžusiųjų integracijai, savivertei ir norui likti Lietuvoje“, – tyrimo rezultatus komentavo Ž.Žvalionytė.
8 iš 10 darbdavių nesirinktų sugrįžusio emigranto
Tyrėjų teigimu, Lietuvos darbo rinka nėra itin draugiška sugrįžusiems iš emigracijos. Tyrimo metu buvo užduotas klausimas darbdaviams, jei jiems tektų rinktis iš dviejų panašų išsilavinimą ir kvalifikaciją turinčių žmonių, kurių vienas turi emigracijos patirties, o kitas – ne, ką darbdavys pasirinktų?
„Atsakymai nustebino, bet 8 iš 10 Lietuvos darbdavių teigė, jog samdydami naują darbuotoją teiktų pirmenybę Lietuvoje, o ne užsienyje patirties įgijusiam darbuotojui“, – sakė pranešėja ir pridūrė, kad 1 iš 10 darbdavių teigė, jog nežino, kaip tokiomis aplinkybėmis elgtųsi, ir taip pat 1 iš 10 teiktų pirmenybę ne iš emigracijos grįžusiam darbuotojui.
Specialistų teigimu, net jei emigracijos patirtis nelaikoma privalumu, tai neturėtų būti laikoma trūkumu. Dalis darbdavių patvirtino, kad emigracijoje įgyta patirtis neturėtų jokios įtakos pasirinkimui. Vis dėlto apie 20 proc. emigracijos patirtį laikytų privalumu, o 10 proc. tokią patirtį laikytų trūkumu.
Didžioji dalis apklaustų emigrantų tvirtino, kad jiems užsienyje įgyta darbo patirtis neturėjo jokios įtakos karjeros galimybėms Lietuvoje, apie 30 proc. tokią patirtį įvardijo privalumu, šiek tiek mažiau apklaustųjų tokią patirtį vadino labai dideliu privalumu.
30 proc. grįžusiųjų vėl ketina išvykti
„Trečdalis darbdavių linkę vertinti tik Lietuvoje įgytą patirtį. Priežastis gali būti ta, kad darbdaviams ne visada lengva suprasti, koks tai buvo darbas, kokios patirties darbuotojas turi. Esama tam tikros informacijos asimetrijos“, – tyrimo tendencijas komentavo pranešėja.
Anot jos, dalis į Lietuvą sugrįžusių emigrantų jaučia, kad gimtojoje šalyje jų patirtis nėra tinkamai vertinama. Taip mano apie 30–40 proc. grįžusiųjų.
„Tie, kurie jaučia, kad jų darbo patirtis nėra vertinama tinkamai, jie linkę pakartotinai emigruoti. Apie 30 proc. grįžusiųjų teigė ketinantys pakartotinai išvykti į užsienį, trečdalis šiuo klausimu neapsisprendę ir trečdalis pareiškė, jog į Lietuvą sugrįžo visam laikui,“ – sakė Ž.Žvalionytė.
Grįžimas laikomas nesėkme
Tyrimas atskleidė, kad labiau grįžusius linkusios priimti tarptautinės organizacijos, eksportu besiverčiančios ir didesniuose miestuose įsikūrusios įmonės. Paradoksalu, kad didelė dalis emigrantų grįžta ne į didesnius miestus, bet į mažas gyvenvietes, ir tai, kad grįžtama į tas vietoves, kur darbo patirtis gali būti sunkiausiai įvertinama.
„Grįžimas Lietuvoje pernelyg dažnai suvokiamas kaip nesėkmės pabaiga. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų ir apie 60 proc. darbdavių mano, jog jei kas nors grįžo iš užsienio, vadinasi, jiems nepasisekė“, – kalbėjo tyrėja ir pridūrė, kad šis „nesėkmės“ stereotipas dažnai ir lemia darbdavių nenorą įdarbinti iš emigracijos į tėvynę sugrįžusių lietuvių.
