Gatvės pavadinimo keitimo sumanytoja Remigija Noreikaitė-Siadura įsitikinusi, kad pakeitimai būtų naudingi tiek gyventojams, tiek ir visam Vilniaus miestui.
Ši vieta mena žydų geto istoriją, todėl M.Strašūno vardas būtų labai informatyvus.
„Kiekvieno miesto gatvės dar sovietmečiu gavo Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir kitus panašius pavadinimus. Joms buvo suteikti vardai net nepagalvojus.
Dabar reikėtų atsigręžti į istoriją ir pasiryžti pokyčiams“, – sakė parašus renkanti moteris.
Veikė žydų biblioteka
Dabartinė Žemaitijos gatvė 1920–1951 m. buvo vadinama žydų mokslininko, mecenato ir bibliografo M.Strašūno vardu. Čia buvo įsikūrusi viena didžiausių pasaulyje žydų bibliotekų.
Žmonės, kurie sukaupė šią biblioteką, anksčiau buvo visiems žinomi, tačiau dabar jie pamiršti. Būtent žydų švietėjas M.Strašūnas ir išlaikė visą biblioteką, todėl esą jis ir nusipelnė būti vertinamas.
„Pakeitus gatvės pavadinimą, greičiausiai pradėtų keistis ir žmonių sąmonė. Jie pamatytų, kad miestas gali būti toks, kokį nori matyti jie patys.
Jei paliksime viską valdžiai, kuri didelės iniciatyvos čia nerodo, viskas grius“, – dėstė R.Noreikaitė-Siadura.
Ragina nepamiršti istorijos
Į Žemaitijos gatvę ateina ir jos istorija domisi labai daug žmonių, turistų, tačiau, anot R.Noreikaitės-Siaduros, jiems nėra ko parodyti.
Gatvės teritorija apleista, pamiršta ir darosi gėda.
„Reikia pakeisti gatvės pavadinimą, atkurti biblioteką ir taip patraukti visuomenės dėmesį.
Patiems vilniečiams būtų įdomu sužinoti, koks buvo Vilniaus getas ir kaip ten viskas vyko, – sakė moteris. – Tai yra mūsų istorijos dalis ir būtina ją akcentuoti.
Niekada neskirstau gyventojų – žydai jie ar ne. Šiuo metu jų čia beveik neliko. Manau, kad ir tie, kurie gyveno gete, tikrai nebenorėtų čia gyventi.“
Lauktų sudėtingos procedūros
Vilniaus miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė, kalbėdama apie iniciatyvą pakeisti Žemaitijos gatvės pavadinimą, sakė, kad dabartinio gatvės pavadinimo istorija labai sena.
Ir labai bloga praktika keisti gatvės pavadinimus, kai keli asmenys to užsimano.
„Anksčiau Vilniaus mieste buvo du atvejai, kai norėta keisti pavadinimus. Ten buvo naujos gatvės ir gyveno tik pora gyventojų. Jie sutiko, tad pavadinimas buvo pakeistas. Tačiau tokių atvejų beveik nebūna, ypač kai kalbama apie tokias senas ir dideles gatves“, – kalbėjo R.Rudukienė.
Kiekvienas gyventojas tokiu atveju turėtų perregistruoti savo adresą, pakeisti sudarytas sutartis. Būtų labai sudėtingos procedūros ten įsikūrusioms įmonėms.
Savivaldybė nekeičia gatvių pavadinimų senamiestyje, Naujamiestyje ar miesto centre, o visus klausimus dėl gatvių pavadinimo nagrinėja sudaryta speciali komisija.
Siūlo pasirinkti naują gatvę
„Tai nėra pageidavimų koncertas. Turi būti labai rimti motyvai, kad keistųsi gatvės pavadinimas.
Jei iniciatoriai nori, kad būtų įamžintas M.Strašūno vardas, turėtų rašyti prašymą ir mes naujai gatvei Vilniaus mieste suteiktume pavadinimą.
Tikrai nemažai žmonių rašo raštus ir siūlo pavadinimus naujai gatvei ar skverui. Šiuo atveju reikėtų daryti tą patį“, – pasiūlė savivaldybės atstovė.
Tačiau moteris įsitikinusi, kad norintys pervadinti Žemaitijos gatvę negaus visų toje gatvėje registruotų gyventojų sutikimo.
