Tai įteisinančios kelių įstatymų pataisos toliau bus svarstomos Seime.
Projektu siūloma nustatyti asmens pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą bei nurodyti visas šios pareigos išimtis – numatyti baigtinį asmenų, kurie gali būti įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos piliečių apskaitą, sąrašą. Taip pat Seimui siūloma nustatyti maksimalius terminus, kuriam laikui asmenys į apskaitą gali būti įtraukiami.
Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kasmet gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registruojama vis daugiau – 2008-aisiais birželį tokių šalyje buvo 55,6 tūkst., 2010-ųjų pradžioje – 71,9 tūkst., o 2015-aisiais – 107,9 tūkstančių. Tuo metu gyvenamosios vietos visiškai nedeklaravo dar 122,9 tūkst. asmenų.
Siūlomomis pataisomis būtų numatyta, jog nuomininkams, siekiantiems deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste, nebereikėtų jo savininko sutikimo, tačiau užtektų pateikti nuomos, panaudos sutartį ar kitą dokumentą. Tikimasi, kad taip būtų išvengta šiuo metu dažno piktnaudžiavimo, kuomet savininkas nesutinka, kad jo bute gyvenantis nuomininkas deklaruotų čia gyvenamąją vietą.
Vyriausybė taip pat siūlo nuo 7 iki 15 dienų ilginti ir terminą, per kurį asmuo privalo deklaruoti gyvenamąją vietą, reglamentuoti deklaravimo tvarką elektroniniu būdu.
Taip pat siekiama įtvirtinti nuostatą, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėse tvarkytų ne tik seniūnija, bet ir kitas savivaldybės administracijos padalinys, jei taip nuspręstų , savivaldybės vykdomoji institucija.
