Parlamentarai antradienį priėmė Karo prievolės įstatymo pataisas. Už jas balsavo 90 Seimo narių, susilaikė du.
Pagal pataisas, į privalomąją karo tarnybą bus šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų. Savanoriškai ateiti tarnauti galės 18–38 metų asmenys.
„Tikiu, kad daugiau tokių neatsakingų eksperimentų su gynyba, kokie įvyko 2008 metais, – nepasiruošus sustabdyti, daugiau nebebus. Turime pradėti tartis, kad nuosekliai eisime prie visuotinės karo tarnybos, kad potencialių priešų atgrasymas būtų permanentinis“, – sakė buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė.
Šaukimas bus vykdomas teritoriniu principu. Planuojama sudaryti šešias šaukiamųjų eiles pagal regionus. Tuomet iš tų sąrašų bus atrenkami asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali būti pašaukti atlikti privalomosios karo tarnybos.
Šaukimo sąrašas bus sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant potencialius karo prievolininkus.
Šį vadinamąjį loterijos principą kritikavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Rima Baškienė teigė, kad reikia pasiekti, jog „būtų apmokyti visi jaunuoliai“.
Be to, šauktiniais, be kitų išimčių, negalės būti įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamajame procese arba atliekantys bausmę, taip pat pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir (arba) atlikusieji laisvės atėmimo bausmę.
Dėl objektyvių priežasčių negalint įteikti prievolininkui šaukimo šis nurodymas pasirašytinai bus įteikiamas kartu su karo prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams ir juridiniams asmenims, su karo prievolininku susijusiems darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais. Šaukimas bus įteikiamas, jeigu šie asmenys sutiks jį priimti.
Dokumente taip pat nurodyta prievolė išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.
Atsižvelgiant į šauktinio tarnybos vertinimą, kas mėnesį bus kaupiama speciali įmoka, kuri bus išmokama asmeniui atlikus tarnybą. Jos dydis priklausys nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų. Asmens tarnybą įvertinus labai gerai už vieną tarnybos mėnesį bus skaičiuojamos keturios bazinės socialinės išmokos (152 eurai), gerai įvertintiems – trys bazinės socialinės išmokos (114 eurų), patenkinamai – dvi bazinės socialinės išmokos (76 eurai).
Šis kaupiamasis fondas ketvirtadaliu padidės, jeigu jaunuolis į privalomąją karo tarnybą atvyks savo noru.
Liberalas Andrius Mazuronis kritikavo, kad piniginės išmokos dydis priklausys nuo subjektyvaus vertinimo.
„Nesutinku, kad šauktinių tarnybą būtų galima vertinti labai gerai, gerai ir patenkinimai. Nežinau, kaip tai bus daroma. Man atrodo, kad tame vertinime yra gana daug subjektyvumo, o nuo to priklauso gana didelis šauktinių išmokų skirtumas“, – pabrėžė jis.
Pateiktame projekte taip pat numatyta galimybė atidėti būsto paskolos mokėjimą iki privalomosios karo tarnybos pabaigos. Taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymu pritarta lengvatoms ir dėl būsto kredito palūkanų mokėjimo.
Šauktiniai galės rinktis – mokėti palūkanas pagal kreditavimo sutartį, atidėti ir jas sumokėti pasibaigus privalomajai tarnybai arba po tarnybos sudaryti naują palūkanų mokėjimo grafiką.
Atsižvelgdamas į susidariusią geopolitinę padėtį kovo mėnesį Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuojama į kariuomenę pakviesti 3–3,5 tūkst. šauktinių.
