Pirmąją rašinio dalį, apie tai, kaip aferistė mulkino geraširdes moteris, galite paskaityti čia.
„Ten nuolat buvo kuriamos pagalbos prašymų temos – vienišai mamai, daugiavaikei mamai, sergančiai mamai.
Žodžiu, vos ne visoms nelaimingoms Kauno mamoms.
Tačiau pagalbos daiktais ir pinigais prašė ta pati M.Dubinskaitė ir nurodydavo siųsti adresu – R.Kalantos gatvė 42, Kaunas.
Keitėsi tik prašančiosios slapyvardis ir istorijos, bet, asmeniškai susirašinėjant, visoms būdavo nurodomas tas pats sąskaitos numeris ir adresas, tas pats asmuo ateidavo pasiimti paramos, tik pasivadinęs skirtingais vardais.
Išsiaiškinusios tarpusavyje, aukotojos parašydavo apie tai svetainėje. Tada prašymas dingdavo, o po kelių mėnesių atsirasdavo kita graudi istorija, tik „vargstančioji“ joje vis ta pati – Modesta“, – teigė Jovita.
Graudino ir lietuves svetur
J.Beniušytės-Banėnės pasakojimą pratęsė Laura Sennerich iš Vokietijos.
„Lietuvos rytui“ lietuvė papasakojo, kad 2013 metais į Vokietijos Frankfurto prie Maino lietuvių bendruomenę kreipėsi moteris, pasivadinusi Ingrida Levinskiene. Ji prašė labdaros sunkiai besiverčiančioms šeimoms Lietuvoje.
Vėliau paaiškėjo, kad ji ir buvo M.Dubinskaitė. Rašė, kad savanoriauja Petrašiūnų vaikų dienos centre. Prašė vaikams drabužių, batų, higienos priemonių, Kalėdų dovanėlių. Labdara nenutrūko ir po Kalėdų.
„Ingrida siųsdavo vieną už kitą graudesnes istorijas, ir mes skubėdavome į pagalbą: „Gelbėkite, jaunuolis vagia rūbus iš balkonų, nes neturi kuo apsirengti.“ Arba „Mama narkomanė nemyli savo dviejų dukrelių, jos uždarytos namie, tai gal nors kokių knygelių ar žaidimų joms galėtumėte atsiųsti...“
Ypač aktyviai buvo skelbiama istorija apie jauną mamytę Ievą Baužaitę, kuri su maža dukryte neturi nei kur prisiglausti, nei ką pavalgyti, nei kuo apsirengti. Sunku aprašyti mastą, kiek buvo jai visko prisiųsta ir pervesta pinigų“, – kalbėjo Laura.
„Kiek pinigų jūs praradote?“ – pasiteiravau.
„Per visą rėmimo laiką išleidau 1000 eurų pirkiniams. Netgi sakiau savo vyrui, kad man nereikia Kalėdų dovanų, geriau padėkime sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
Grynųjų pinigų manęs prašė tik vieną kartą Ievutei, kuri neturėjo ką valgyti. Siunčiau 50 eurų per savo draugę, kuri ją atpažino, kai Modesta atėjo pasiimti pinigų.
Labiausiai gėda prieš kolegas vokiečius, kurie geranoriškai padėjo ir šitiek visko atidavė – rūbų, batų, žaislų, apie kokius kiti gali tik pasvajoti, patalų, patalynės, namų apyvokos daiktų.“
„Kaip paaiškėjo teisybė?“ – paklausiau.
„Siųstus daiktus pamačiau internete, parduodamus už pusę kainos. Kai kreipiausi į Petrašiūnų dienos centrą dėl apgavysčių, tą pačią dieną prasidėjo grasinimai iš Modestos.
Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja J.Kupčinskienė man parašė, kad jokia labdara šio centro nepasiekdavo.
Kadangi buvau trumpam grįžusi į Lietuvą, labai norėjau susitikti su tyrėju Aleksandru Samoilovu ir sužinoti, kaip vyksta tyrimas. Kiek jam iš anksto siunčiau elektroninių laiškų, nė į vieną neatrašė.
Lietuvoje kiek bandžiau prisiskambinti, nė karto neatsiliepė.
Taip ir nepavyko susisiekti.
Tai ar čia normalu, kad pateiki pareiškimą, bet niekas nesugeba jokio atsakymo duoti? Nežinau, ar dar kada nors galėsiu kuo nors Lietuvoje pasitikėti“, – nusivylusi kalbėjo Laura.
Tyrėjų veiksmai kėlė abejonių
„Tyrėjas A.Samoilovas bandė daryti man spaudimą, klausėsi mano pasakojimo apie masines apgavystes tris valandas ir aiškino, kad nieko negalima padaryti, nes tokie nusikaltimai yra sunkiai ištiriami.
Nebuvo surašytas apklausos protokolas, man nedavė pasirašyti. Susidarė įspūdis, kad pareigūnas nori sužinoti, kiek mes žinome.
Nusiunčiau jam nukopijuotus susirašinėjimus su Ode pasivadinusia M.Dubinskaite ir nuo vasario laukiu, kada mane pakvies tikrai apklausai, kuri bus protokoluojama. Iki šiol nesulaukiau“, – kalbėjo R.Radvilavičienė.
„Lietuvos ryto“ žurnalistai apsilankė Panemunės policijos komisariate ir susitiko su tyrėju A.Samoilovu, bet jis atsisakė komentuoti su M.Dubinskaitės ir jos motinos Ingridos veikla susijusias apgavystes.
M.Dubinskaitę pavyko surasti jos bute R.Kalantos gatvėje. Kai pabeldus moteris atidarė buto duris, koridoriuje buvo matyti netvarkingai ant grindų sumesti kalnai suaukotų drabužių.
Paprašyta paaiškinti, kodėl apgaudinėja žmones labdaros svetainėse ir telefonu prisistatinėdama svetimais vardais, ji lemeno, kad veikia kartu su motina, todėl kartais rašo jos vardu. Paskui ji paprašė leisti apsirengti ir daugiau durų nebeatidarė.
Per palaikes duris buvo girdėti, kaip telefonu M.Dubinskaitė klausia Petrašiūnų policijos patarimo, ką jai dabar daryti, nes ją rado žurnalistai.
Policija užversta pareiškimais
Policijai pareiškimą yra parašiusi ir Loreta Mickūnaitė. Socialiniame tinkle „Facebook“ ji buvo sukūrusi iniciatyvinę grupę „Pagalba visos Lietuvos šeimoms“.
Iniciatyvinės grupės nariai siekė mažinti vartojimą ir dalintis jau išaugtais drabužiais bei nenaudojamais daiktais.
Į grupę noriai jungėsi savanoriai, rėmėjai ir paramos prašytojai.
Vėliau iniciatyvinė grupė išaugo į viešąją įstaigą „Ištiesk pagalbos ranką“.
Prie grupės prisijungė ir M.Dubinskaitės motina Ingrida.
Pasak L.Mickūnaitės, ji tai padarė tik tam, kad prisirankiotų aukotojų adresų užsienyje ir galėtų jais naudotis teigdama, jog veikia nesavanaudiškai.
Kaunietė Ingrida Bigenė, išgarsėjusi kaip sąžininga savanorė, irgi parašė pareiškimą policijai, nes pastebėjo, kad M.Dubinskaitė elektroniniame pašte ėmė naudoti jos pavardės dalį.
„Tai sąmoningas ir jai labai parankus tapatybės vogimas. Žmonės pamato jau girdėtą pavardę ir mano, kad jiems dėl labdaros rašo žmogus, kuriuo galima pasitikėti“, – sakė I.Bigenė.
Šiurpina parduota labdara
Vokietijoje gyvenanti Julija Palevičienė iš tyrėjų reikalauja tirti M.Dubinskaitės ir jos motinos Ingridos galimai nelegalią veiklą.
„Labdaros mastas didelis. Įtrauktos Vokietijos, Anglijos, Norvegijos lietuvių bendruomenės. Iš ten atkeliauja didelės sauskelnių, kūdikių maisto siuntos.
Aptikau skelbimus iš to paties telefono numerio, kad pardavinėjamos tokios pat prekės.
Prašau išsiaiškinti, ar asmuo, kuris prisistato keliais vardais, bet vis tuo pačiu telefono numeriu, nedaro nusikalstamos veiklos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje siekdamas neteisėtai užvaldyti svetimą turtą“, – rašė lietuvė.
Už labdaros kompromitavimą derėtų bausti
Dovydas Valiuška, B.Garbaravičienės vaikų labdaros ir paramos fondo vadovas:
„Neatsakingai manipuliuojantys labdara žmonės padaro daug žalos sąžiningai veikiančioms organizacijoms.
Esame per RG fondą padėję vagonėlyje žiemą šąlančiai daugiavaikei motinai Gitanai.
Ji buvo pažįstama su M.Dubinskaite ir ši nesunkiai naivią moterį įkalbėjo leisti naudotis jos banko sąskaita bei kodais žadėdama padėti surinkti jai pinigų.
Galimas dalykas, kad prašydama labdaros ji prisistatydavo esanti susijusi su mūsų fondu.
Gavusi banko išrašą, Gitana pamatė, kad jai iš labdaros davėjų buvo paaukota 400 litų, bet tuos pinigus pasisavino M.Dubinskaitė.
Ji paliko Gitanai vos 20 litų. Kai moteris pasakė, jog skųsis policijai, Modesta tik nusijuokė ir paaiškino, kad ten dirba jos pažįstami.
Supykusi Gitana atskleidė, kad Modesta paaukotus daiktus pardavinėja turguje. Kartais fondai gauna ir tokių daiktų, kurių tuo metu neprašo joks labdaros gavėjas.
Jeigu nėra kur laikyti, nėra nieko bloga perleisti daiktą kitam žmogui, tačiau paaukotų daiktų pardavinėjimas labai blogai nuteikia juos dovanojusius asmenis.
Dirbant su žmonėmis, kurie gera valia iš humaniškų paskatų remia kitus, uždarbiauti jų sąskaita yra amoralu. Tokiems asmenims teisėsauga privalėtų taikyti bausmes.“
