Lietuvė sūnų parsivežė automobiliu
Neseniai į policijos pareigūnus kreipėsi iš Norvegijos su mažamečiu sūnumi grįžusi lietuvė. Moteris pareigūnams prisipažino, kad bijojusi, jog jos šeimą ištiks toks pat likimas ir nutarusi sūnų slapta parsivežti į Lietuvą.
Moteriai buvo apribotos motinystės teisės dėl neva vaiko patirto smurto šeimoje. Jis jau kurį laiką buvo apgyvendintas globėjų namuose. Moteris vaiką pasiėmė iš mokyklos ir iš Norvegijos grįžo į Lietuvą automobiliu. Per netrumpą kelionę ji kirto Danijos, Švedijos ir Lenkijos sienas.
S.Svernelis: „Mes ginsime savo pilietį“
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, portalo lrytas.lt paklaustas, ar ministeriją tokia informacija pasiekė, kalbėjo: „Kol kas nieko neteko apie tai girdėti, bet mūsų pozicija šiuo klausimu yra vienareikšmiška, nes tai mūsų pilietis ir mes jį ginsime visomis teisėtomis priemonėmis.
Bet koks bendradarbiavimas yra įmanomas per teisinės pagalbos prašymus ir tam yra nustatyta tvarka, pagal atskiras nusikalstamas veikas pateikiami paklausimai ir mūsų kompetetingos institucijos į tai reaguoja.
Vienareikšmiškai – tai mūsų respublikos pilietis, jis yra Lietuvoje ir privalome jį ginti“, – kalbėjo ministras.
S.Skvernelis teigė girdėjęs, jog lietuvė motina vaiką parsivežė pasiėmusi jį iš mokyklos. Į klausimą, ar kai kalbama apie Lietuvos pilietį Lietuvoje iš viso įmanomos kokios nors teisinės procedūros, atsakė: „Sunku pasakyti, jei globėjai kreipėsi dėl pagrobto vaiko ir pradėjo baudžiamąjį persekiojimą, teisiškai tai įmanoma, bet vertiname situaciją savo valstybėje pagal galiojančius teisės aktus ir neįsivaizduoju, kad būtų pasielgta kitaip.“
Panašaus atvejo būta sausio mėnesį, kai lietuvė parsivežė mergaitę iš Norvegijos ir buvo paskelbta jos tarptautinė paieška. „Pati mama kreipėsi į policijos pareigūnus, paaiškėjo, kad vaikas sveikas ir yra su mama, tuo pagrindu pareigūnai atliko savo darbą ir informavo, kad vaikas nedingęs, yra su tėvais, tad paieška buvo nutraukta“, – pasakojo ministras ir pridūrė, kad visų kitų sprendimų ir priemonių, kokių imasi kita šalis negalintis komentuoti.
Ambasada negali komentuoti
Lietuvos ambasados Osle pirmoji sekretorė Jurgita Bilvaisienė teigė, kad tokiu atveju skelbti tarptautinę paiešką būtų nelogiška: „Iš karto buvo apklaustas vaiko tėtis ir pati vaiko mama neslėpė, kokia yra situacija. Grįžusi ji taip pat kalba viešai, tad žinant, kur vaikas yra, skelbti paiešką nėra logikos. Gal paieška painiojama su teikimu, kad vaikas būtų grąžintas globėjui?“
J.Bilvaisienės teigimu, ji negalinti komentuoti detalių, mat tik šeimos advokatai yra informuojami apie tokius teikimus dėl vaiko sugrąžinimo globėjams.
Ambasados atstovė tikino, kad daug informacijos apie tokias istorijas yra laikoma konfidencialia, nes tiek vaikui, tiek motinai teks gyventi Lietuvoje. Tik pačios šeimos sprendžia, kiek informacijos nori apie savo situaciją pasakoti. Norvegijos ambasadorius: „Sprendimai dėl globos gali keistis“ „Vaikus ir jų šeimas Norvegijoje saugo konfidencialumo taisyklės, todėl Norvegijos valdžios institucijos negali komentuoti atskirų žiniasklaidoje minimų bylų, mat vaiko gerovės bylų informacija yra asmeninė. Kol kas jokių oficialių žinių ar dokumentų apie jūsų minimą atvejį Norvegijos ambasada Lietuvoje nėra gavusi, todėl komentuoti plačiau negaliu. Galbūt atsakingos Lietuvos valstybinės institucijos galėtų pakomentuoti, ar buvo gauti kokie nors oficialūs raštai, – sako Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dag Malmer Halvorsen. – Noriu pabrėžti, kad Vaiko apsaugos tarnybų atsakomybę ir darbo užduotis Norvegijoje reguliuoja Vaiko teisių apsaugos įstatymas ir poįstatyminiai aktai.
Įstatymas galioja visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar gyvenimo Norvegijoje statuso, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad vaikai ir tėvai iš kitų šalių vaiko gerovės bylose turi tokias pat teises, kaip ir Norvegijos piliečiai. Nesusipratimai tarp skirtingą pilietybę turinčių žmonių dažniausiai kyla dėl informacijos trūkumo, negebėjimo susikalbėti skirtingomis kalbomis, dažnai – ir dėl emocijų, kurios užplūsta susidūrus su teisinėmis tarnybomis.
Tam, kad būtų galima dar geriau užtikrinti vaiko gerovę, rengiamės ratifikuoti 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Norvegijai prisijungus prie Hagos konvencijos, konvencija ir vaiko teisių apsaugos įstatymas sudarys geresnį pagrindą bendradarbiavimui vaiko gerovės bylose, kai vaikai yra iš kitų šalių.
Tėvų globos panaikinimas visada yra kraštutinė priemonė. Vietos Apskrities Vaikų ir socialinės rūpybos komitetas gali nuspręsti leisti perimti vaiko globą, kai vaikas kenčia dėl didelės nepriežiūros, o pagalbos priemonių namuose nepakanka, kad juo būtų tinkamai pasirūpinta. Toks sprendimas, tikėtina, bus priimtas, jei vaikas patiria smurtą, prievartą ar kitokios formos didelę nepriežiūrą.
Jei vaiko sveikata ir vystymasis gali labai nukentėti, nes tėvai nesugeba prisiimti pakankamos atsakomybės už vaiką, pavyzdžiui, svaigalų piktnaudžiavimo atveju, Vaiko apsaugos tarnyba pradeda domėtis tokia šeima. Visi sprendimai dėl globos perdavimo iš esmės yra laikini: sprendimas dėl globos perdavimo gali būti panaikintas, kai yra labiausiai tikėtina, kad tėvai galės vaikui suteikti tinkamą globą. Iš esmės vaikai ir tėvai turi teisę susitikti po globos perėmimo. Susitikimų dažnį, trukmę ir galimybę nustato Apskrities komitetas.“
