Ketvirtadienį Seimą užgriuvęs zombis, siekia atkreipti dėmesį į atominių elektrinių keliamą pavojų bei pasisakyti už aktyvesnę švarios, atsinaujinančios energijos išteklių Lietuvoje plėtrą.
Iškelia atsinaujinančius išteklius
„Norime atkreipti dėmesį, kur link turime mes eiti, palikę XX amžiaus zombius ten, kur jiems ir vieta – Lietuvos istorijoje“, – sakė spaudos konferencijos organizatorius, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys.
Pasak politiko, vienintelis kelias Lietuvai tapti nepriklausoma – tai atsinaujinančių energetinių išteklių vystymas. Ne suskystintų gamtinių dujų terminalo.
„Atominė energetika nuolat lydima avarijų. Pasaulyje susiprantančios valstybės atsisakinėja atominės energetikos. Deje, mūsų politikai nesupranta, koks tai yra velnio išmislas“, – teigė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.
Sostinę užplūs zombiai
Jau trečius metus iš eilės Černobylio katastrofos 29-osioms metinėms paminėti sekmadienį Lietuvos žaliųjų partija kviečia į teatralizuotas zombių eitynes, kurios vyks Vilniaus centre nuo V.Kudirkos aikštės.
„Ne veltui sekmadienį rinksimės prie Vyriausybės. Mes norime, kad Vyriausybė atsikvošėtų ir gerbtų žmonių valią ir suprastų, kad atominė energetika yra neperspektyvi. Kviesime žmones pakalbėti ir atkreipti dėmesį į tą problematiką“, – ragino L.Balsys.
Prieš akciją visi kiečiami į „zombių dirbtuvėles“, kurių metu dalyviai bus papuošti specialiu grimu. Organizatoriai prašo nepamiršti persirengti patinkančiu personažu (eiliniu darbininku, ugniagesiu, mediku, mokytoju, policininku, karininku, žveju, kelių transporto darbuotoju, mokiniu, verslininku, ar kuo kitu).
Katastrofos atspindžiai
Nelaimė Černobylyje įvyko 1986-ųjų balandžio 26 d.
Apie 1 800 sraigtasparnių, gesindami gaisrą, ant reaktoriaus išbėrė daugiau kaip 5 tūkst. tonų smėlio ir švino.
Nors sovietų valdžia stengėsi nuslėpti informaciją apie avariją, tačiau balandžio 28 d. Švedijos aplinkos monitoringo stotys užfiksavo itin aukštą radiacijos lygį. Padidėjusią radiaciją pastebėjo Norvegijoje bei Suomijoje. Tik tuomet sovietų valdžia buvo priversta pripažinti, kad Černobylyje įvyko nelaimė.
Po avarijos iš labiausiai avarijos paveiktų zonų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių.
Po Černobylio katastrofos radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršta penktadalis Baltarusijos žemės ūkių.
Černobylio forumo skaičiavimu, tiesiogiai ar netiesiogiai mirusiųjų nuo katastrofos skaičius – keli tūkstančiai. Tačiau nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ skaičiavimu, iš viso dėl nelaimės mirė iki 93 tūkst. žmonių, įskaitant mirtis ir nuo vėžio.
