Po beveik valandos diskusijų Seimo nariai nutarė: ant sienos nekabės joks herbas, liks trispalvė, o Vyčiui pakabinti skirti per 72 tūkst. eurų bus išleista kitiems reikalams.
Menininkų, kūrusių stilizuoto ir adaptuoto herbų variantus, pastangos buvo išmestos į šiukšlių dėžę.
Pirmininkė – už vėliavą
Tai, kad Seimo plenarinių posėdžių salėje turi kabėti didelis Vytis, buvo numatyta dar statybų plane.
Didžiulis tradicinis Vytis raudoname fone daugeliui tautos išrinktųjų atrodė nepatrauklus, todėl Seimo valdyba, o vėliau frakcijos svarstė, jog vietoj jo galėtų būti vadinamasis adaptuotas arba stilizuotas variantas.
Vakar vandenį dar labiau sudrumstė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kuri iš karto pareiškė nepritarianti jokiam Vyčiui ir paskelbė, kad salėje toliau turi kaboti didelė trispalvė.
„Mūsų Lietuvos valstybinė vėliava suteikia spalvų, žaismingumo, spalvingumo. Ši Lietuvos vėliava yra labai didelis simbolis, išlaikyta, išsaugota, tokia didelė, ji labai gražiai atrodo.
Noriu atkreipti dėmesį, kad visi herbai taip pat kainuos. Tai dideli pinigai, per 200 tūkstančių litų. Nežinau, kiek bus eurais“, – aiškino L.Graužinienė, tuo nustebindama kai kuriuos kolegas.
Ir apie ratus, ir apie batus
Klausimų, kalbų ir diskusijų estafetę perėmę Seimo nariai stačia galva metėsi į iškalbos varžytuves.
Vieniems stilizuotas Vytis priminė mirusios partijos simbolį, kiti klausinėjo, kodėl šį klausimą turi spręsti politikai, o ne menininkai.
Buvo tokių, kurie abejojo, ar viskas apskritai daroma teisėtai, netgi įžvelgė pavojų, jog Seimas dirba neteisėtai, nes salės statybos projektas dar neužbaigtas.
„Kažkoks meno kūrinys kabės ant sienos.
Ar tai normalu? Ar nereikės po to konkurso skelbti, kokį meno kūrinį, gal nuogą moterį, nuogą vyrą pakabinsime?“ – svarstė konservatorių frakcijos atstovas Kazimieras Kuzminskas.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas atrėmė, kad tie, kurie turi lakesnę vaizduotę, tikrai galės matyti nuogą raitelį stilizuotame paveiksle, nes ten jis ir be šarvų.
„Kadangi čia buvo kalbama apie pliurpalizmą, kadangi buvo kalbama apie uodegą, aš taip žiūriu, žiūriu ir galvoju, kieno čia uodega? Pasirodo, arklio ar žirgo.
Klausimas galėtų būti toksai: ar mes nepažeidžiame Statuto, ar Kaimo reikalų komitetas apsvarstė arklio ir žirgo klausimą, ar ne?“ – sukeldamas juoką bandė gražbyliauti „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas.
„Tvarkiečiui“ Vytautui Kamblevičiui stilizuotas herbas nepatiko dėl netinkamų proporcijų: „Aš niekur nesu matęs, kad uodega virš galvos, o raitelio kojos žeme tįstųsi. Kaip jis atrodo!“
Stilizuotas variantas nepatiko ir Mišrios grupės nariui Linui Balsiui, kuriam labiausiai rūpėjo, kaip jis paveiks Seimo narių entuziazmą ir norą dirbti Tėvynei: „Nueikite į muziejų, pabandykite pagiedoti himną prieš stilizuotą meno kūrinį. Turbūt ne tas bus efektas.“
Tuo metu liberalė Dalia Kuodytė piktinosi laiko gaišinimu: „Siūlyčiau šį pusvalandį nurašyti į mūsų darbo nuostolius, išskaičiuoti iš mūsų visų atlyginimo, nes pliurpiame apie debesis, pliurpiame apie tai, į kurią pusę uodega.
Gal vis dėlto atsipeikėkime ir pinigus, kuriuos rengiamės sukišti į uodegą, atiduokime Istorijos institutui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimams paremti.“
Didelė dalis – be nuomonės
Tačiau balsuojant dėl abiejų variantų paaiškėjo, kad didelė Seimo narių dalis tiesiog neturi nuomonės.
Už vieną arba kitą herbą buvo tiktai 18 tautos išrinktųjų, abiem variantams priešinosi 42 ir 46 Seimo nariai, o susilaikė po 17 ir 18 parlamentarų.
A.Sysas „Lietuvos rytą“ patikino, kad specialiai pinigų herbų projektams nebuvo išleista, buvo numatyta tik suma jiems įgyvendinti, jeigu vienam ar kitam būtų pritarta.
