„Lietuva du kartus mėgino turėti nacionalines avialinijas, nelabai sėkmingai. Finale baigdavosi skolomis ir perpardavimais įvairioms interesų grupėms. Deja, ši patirtis nebuvo sėkminga. Dabar esame labai pavėlavę patekti į tarptautinę aviacijos rinką ir kol kas modelio, kuris būtų bent jau nenuostolingas – aš jau nekalbu apie kažkokius pelnus – niekas nėra pateikęs ir kol kas jo nėra, todėl stumti Vyriausybę arba valstybę dar trečią kartą į nuostolingą verslą tikrai nelinkėčiau niekam, nes už tai mokės visi Lietuvos žmonės“, – antradienį Vilniuje sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, „Air Lituanica“ buvo finansinė avantiūra – jau jos veiklos pradžioje buvo aišku, kad įmonė negalės dirbti pelningai.
„Pirmiausiai norėčiau aiškumo – „Air Lituanica“ yra savivaldybės įmonė, ta įmonė, kuri visą laiką gyveno dotuojama, modelis pasirinktas, kurį aš vadinčiau finansinės avantiūros modeliu. Buvo visiškai aišku, kad negalės pelningai dirbti tokia įmonė. Kasmet bent jau reikėtų dar 10 mln. eurų dotuoti ir, kaip pavyzdys, – vieną kainą mokėjo vartotojas, kuris pirko bilietą, ir dar du kartus turėjo dotuoti savivaldybė. Taigi, buvo aišku, kad tai buvo finansinė avantiūra, kaip ir daugelis, deja, buvusio mero (Artūro Zuoko – BNS) finansinių avantiūrų, dabar žlunga“, – tikino prezidentė.
Prieš dvejus metus įkurta ir sunkioje finansinėje situacijoje atsidūrusi „Air Lituanica“ praėjusį penktadienį sustabdė veiklą.
Tai jau antra veiklą nutraukusi Lietuvos oro bendrovė – dėl finansinių problemų 2009 metų pradžioje skrydžius nutraukė šiuo metu jau bankrutavusi privataus kapitalo oro linijų bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“, kuri priklausė Gedimino Žiemelio valdomai investicijų bendrovei „ŽIA valda“ bei kitiems verslininkams.
Galvų nereikėtų kapoti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad į Baltijos jūrą nukritusio lėktuvo An-2 ir juo skridusių pilotų paieškos operacija atskleidė, jog Lietuvai reikalingas civilinių krizių valdymo centras, ir tokio anksčiau veikusio centro atsisakymas buvo klaida.
Anot šalies vadovės, dabar reikėtų galvoti ne apie „galvų kapojimą“, o apie geresnį pasirengimą krizėms.
„Įvardyčiau ankstesnius sprendimus klaida, ir jie apsprendė greičiausiai tokį susistumdymą tarp institucijų. Dabar ieškoti (kaltų) ir kapoti galvas turbūt neverta. Mums reikia ruoštis ir būtų pasirengusiems, jeigu atsitiktų ar panaši situacija, ar kitokia civilinė katastrofa, nes esame įsipareigoję tiek NATO, tiek Europos Sąjungai, tiek įvairioms tarptautinėms organizacijoms, tiek savo žmonėms – kad visada sugebėsime jiems padėti civilinės krizės atveju, ir manau, kad geriau reikia mokytis iš klaidų negu dabar ieškoti kaltų“, – antradienį sakė D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, kariuomenė neturėtų vadovauti civilinių krizių sprendimui.
„Iš tikrųjų mes susidūrėme su situacija, kai po 2008 metų buvo toks civilinių krizių centras panaikintas, funkcijos išskaidytos, gelbėjimas jūroje atiduotas kariuomenei, sausumoje – vėl kitoms struktūroms. Išties matome, kad daugelyje šalių išlikę ir tokiais atvejais daroma per civilines organizacijas. Tai yra turi būti civilinis prevencijos ir krizių valdymo centras ir, matyt, būtų gerai tai turėti prie Vyriausybės kaip horizontalią skėtinę instituciją, kuri turėtų įgaliojimus koordinuoti kitų institucijų veiksmus. Čia, aišku, ir kariuomenė galėtų dalyvauti, bet jinai neturėtų pati spręsti, neturėtų pati priimti tokių sprendimų“, – dėstė prezidentė.
Diskusija dėl gelbėjimo operacijos koordinavimo kilo, kai gegužės 16 dieną skrisdamas virš Baltijos jūros dingo iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas An-2. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.
Anksčiau prezidentė yra sakiusi, kad šio orlaivio ir pilotų paieška organizuota neprofesionaliai, neoperatyviai ir nenuosekliai.
