Tiesa, anaiptol ne visos lenkų mokyklos dalyvavo įspėjamajame streike, kuris buvo paskelbtas pirmadienį. Tą dieną prie Vyriausybės rūmų neva lenkų ir rusų mokyklų mokinių tėvai surengė protesto mitingą.
Tačiau ne paslaptis, kad tai buvo ne mokinių tėvų, o V.Tomaševskio vadovaujama LLRA akcija. Oratoriai piktinosi visiems moksleiviams suvienodintu valstybinės kalbos egzaminu, bet labiausiai protestuota prieš planus iki šių metų rugsėjo mėnesio baigti vidurinių mokyklų pertvarką.
Neatmestina, kad LLRA, keldama nerealius reikalavimus tuo metu, kai Lenkijoje keičiasi prezidentas, vykdo savotišką žvalgybą, ar naujasis šios šalies vadovas A.Duda smarkiau spaus Vilnių dėl lenkų mažumų.
Be abejo, jau rengiamasi ir kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams, o LLRA po savo vėliavomis mėgina telkti ne tik lenkus, bet ir Lietuvos rusus.
Kad mitingas prie Vyriausybės rūmų buvo politinis žaidimas, liudijo ir Lietuvos rusų sąjungos narė O.Gorškova – ji pareiškė, kad tai vien lenkų politikų viešųjų ryšių akcija.
Ji atkreipė dėmesį, kad būtent LLRA pusketvirtų metų dirbo valdančiojoje koalicijoje, buvo delegavusi už tautinių mažumų mokyklas atsakingą švietimo ir mokslo viceministrę, galėjo tvarkyti šiuos reikalus ir Vilniaus savivaldybėje, todėl turėtų prisiimti politinę atsakomybę, o ne vadovautis patarle „pats muša, pats rėkia“.
Vargu ar apskritai LLRA nori spręsti realias tautinių mažumų problemas – šios partijos lyderiams tiesiog reikia konflikto, o ne dialogo su valdžia, kuris padėtų šalinti tautinių santykių dirgiklius.
Sunku suvokti, kaip būtų galima tenkinti LLRA reikalavimus. Juk tautinių mažumų mokyklų niekas nediskriminuoja, jos pertvarkomos tais pačiais principais kaip ir visa Lietuvos vidurinio mokslo grandis. Kai kurias mokyklas tenka uždaryti tik todėl, kad mažėja mokinių skaičius.
Pertvarka iš tiesų dabar gresia 14 tautinių mažumų mokyklų, bet panašus likimas laukia net 150 lietuviškų mokyklų. O LLRA šaukia, kad Lietuva diskriminuoja tautines mažumas, žlugdo jų švietimo sistemą.
Ką daryti, kai klasėje lieka vos keli mokiniai? LLRA reikalauja registruoti tautinių mažumų klases, net jeigu jose mokosi tik 7–10 moksleivių. Leidus tokią išimtį, būtų diskriminuojamos lietuvių mokyklos.
Tačiau V.Tomaševskis aiškina, jog atvirkštinė diskriminacija, kai tautinėms mažumoms sukuriamos išskirtinės sąlygos, yra pateisinama.
Todėl keliamas ultimatumas išsaugoti visas tautinių mažumų mokyklas, paverčiant jas vadinamosiomis ilgosiomis gimnazijomis, kur mokomasi nuo 1 iki 12 klasės. Žinoma, tam reikėtų papildomų lėšų. Ir LLRA nesikuklina – reikalauja tautinių mažumų mokykloms mokinio krepšelį padidinti 50 procentų.
Aišku, tokie reikalavimai nebus tenkinami, bet LLRA tereikia preteksto skundams, kad Lietuvoje skriaudžiamos tautinės mažumos.
V.Tomaševskis piktinasi net tuo, kad kai kurie Lietuvos politikai kreipiasi į lenkus lenkiškai, nes neva lietuviais iš viso negalima pasitikėti ir kai jie siūlo taiką, visada reikia įžvelgti klastą.Taip skandalingasis europarlamentaras reagavo į Vilniaus mero R.Šimašiaus sveikinimo laišką lenkų kalba LLRA satelito – Lietuvos lenkų sąjungos – suvažiavimui.
Kitaip sakant, bandoma įtikinti, kad lietuviai – lenkų priešai, siekiantys suskaldyti jų vienybę, net įtarinėjama, kad tuo užsiima specialiosios tarnybos, todėl Lietuvos lenkai raginami jaustis apgultos tvirtovės gynėjais.
Bet didžiausia Lietuvos tautinių mažumų politikos problema – jų vardu daugiausia kalba V.Tomaševskis ir dar keli LLRA veikėjai.
Tai kuria iškreiptą tautinių mažumų ryšio su valstybe vaizdą ir kursto dalies lietuvių nepasitikėjimą lenkais ir rusais.
Kita vertus, tyrimai rodo, kad viešojoje erdvėje dominuoja konservatorių ir kitų dešiniųjų politikų negatyvūs pareiškimai.
Bet gyventojų apklausos rodo, kad tiek rusai, tiek lenkai tapatinasi su Lietuva, o jų ryšys su Rusija ir Lenkija ne politinis, o tik kultūrinis. Nepagrįsti ir įtarimai, kad tautinės mažumos vis dar prastai kalba lietuviškai – absoliuti dauguma lenkų ir rusų moka lietuvių kalbą.
Anaiptol nėra nepasitikintys tautinėmis mažumomis ir lietuviai. Tiesa, dėl karo Ukrainoje pablogėjo nuomonė apie rusus, tačiau vis dar labai menkas lietuvių procentas nenorėtų dirbti su jais ar gyventi šalia jų.
Suprantama, Rusijai paranku kiršinti Lietuvos tautines mažumas, bet būtų labai pavojinga perdėti pavojų ir skleisti nepasitikėjimą rusais ar lenkais.
Reikia pripažinti, kad plėtojant su tautinėmis mažumomis dialogą, netgi jei tam ir trukdo jų vardu kalbantys politikai, nuveikta toli gražu nepakankamai.
Lietuvoje tik daug ir garsiai kalbama apie propagandinius karus, o tautinės mažumos paliktos gyventi informacinio vakuumo sąlygomis. Tuo ir naudojasi mūsų šaliai nedraugiškos jėgos.
