Vos 46 „už“, net 50 „prieš“, 19 susilaikiusiųjų. Taip slapta balsavę parlamentarai atmetė prezidentės D.Grybauskaitės pasiūlytą kandidatą į generalinius prokurorus Nerijų Meilutį.
Šalies vadovė į šį Seimo kirtį atsakė nedelsdama – pareiškė, kad naujo generalinio prokuroro skyrimas atidedamas neribotam laikui.
Politikai manevravo
Prieš vakarykštį galutinį Seimo sprendimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko 40-mečio N.Meilučio kandidatūros tarsi ir nebuvo matyti jokių Prezidentūrai bloga lemiančių ženklų.
Partijų lyderiai bent viešai nebuvo priešiškai nusiteikę prieš šį kandidatą, o per Seimo posėdį dauguma politikų apskritai tylėjo lyg vandens į burną prisisėmę.
Tačiau užkulisiuose jau buvo šnekama, kad valdantieji „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ priešinsis šiai kandidatūrai ir tikrai pasinaudos ant N.Meilučio munduro jau mestomis dėmėmis.
Taip pat buvo kalbama, kad ginčai vyksta ir tarp „darbiečių“ – esą dauguma frakcijos narių pasiryžę pasipriešinti naujajam partijos pirmininkui europarlamentarui Valentinui Mazuroniui, kuris spaudžia partiją, kad ji nesipyktų su Prezidentūra.
Pasklido neskaidri istorija
N.Meilutis kandidatu į generalinius prokurorus tapo po to, kai jį Prezidentūrai pasiūlė buvęs Kauno teisėjo bendrakursis, prokurorų profesinės sąjungos vadovas Stasys Kasiulis, tuo sukeldamas maištą pačioje profsąjungoje. Dėl to S.Kasiuliui teko atsistatydinti.
Jau tuomet „Lietuvos rytas“ kėlė versiją, kad ši neskaidri istorija gali tapti kliūtimi teisėjui į postą Generalinėje prokuratūroje.
Negana to, viešumoje buvo prabilta ir apie N.Meilučio itin artimus ryšius su kai kuriais prezidentės patarėjais.
Nors pastarieji ėmė dievagotis dėl šių ryšių, neigiamas fonas jau buvo pasklidęs.
Buvo žeriama abejonių
Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis „Lietuvos rytui“ jau praėjusią savaitę aiškino, kad parlamentui būtų lengviau pasirinkti ne iš vieno, o iš trijų kandidatų, taip ironiškai primindamas pačios D.Grybauskaitės ultimatumus valdančiajai daugumai skiriant kai kuriuos ministrus.
Kad Seimas norėtų bent trijų kandidatų, P.Gražulis aiškino ir vakarykščiame posėdyje.
Politikui itin kliuvo, kad Generalinė prokuratūra labai priklausoma nuo Prezidentūros valios ir užgaidų, o N.Meilutis irgi gali tapti kišeninis.
„Tvarkietis“ taip pat piktinosi, kad kandidatas Seimui apskritai buvo pristatytas labai greitai, nepaliekant laiko ilgesniems svarstymams. Vis dėlto jis paskelbė balsuosiąs „už“.
N.Meilučiui į atlapus kibo ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys, ir „tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas.
Tuo metu opoziciniai konservatoriai ir liberalai gyrė kandidatą, aiškindami, kad nors jo gerai nepažįsta, jis atrodo tinkamiausias prezidentės pasirinkimas.
Nesistebėjo tik P.Gražulis
Po slapto balsavimo kone visų Seimo frakcijų vadovai išpūtė akis stebėdamiesi jo rezultatais.
Tik P.Gražulis prisipažino, kad frakcija tikrai buvo nusprendusi balsuoti „prieš“.
Anot politiko, frakcija taip pasielgė pirmiausia dėl to, kad paskatintų įgyvendinti seną visų valdančiųjų siūlymą – pakeisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką, atimant iš prezidento teisę siūlyti jo kandidatūrą.
Neatmestina, jog D.Grybauskaitės pasipriešinimas tokiems Seimo narių užmojams irgi buvo vienas svarbių motyvų, kad valdantieji nepalaimino N.Meilučio.
Tiesa, socialdemokratų ir „darbiečių“ veikėjai tikino, kad jų frakcijos apie teisėją iš Kauno buvo susidariusios palankią nuomonę ir buvo nusprendusios balsuoti už jį.
Vis dėlto balsavimo rezultatai parodė, kad prezidentę pamokė ne tik „tvarkiečiai“, bet ir daugelis „darbiečių“, taip pat dalis socialdemokratų.
Opozicija irgi svyravo
Tarp balsavusiųjų „prieš“ arba susilaikiusiųjų greičiausiai buvo net liberalų ir konservatorių.
Pats Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis „Lietuvos rytui“ pripažino, kad jo frakcijoje buvo mažiausiai trys politikai, nusiteikę prieš N.Meilutį.
Motyvai galėjo būti įvairūs, tačiau skubota ir paini jo skyrimo procedūra, galima Prezidentūros įtaka jam buvo vieni pagrindinių.
Konservatorių gretose panašiai mąstė esą dar daugiau politikų, nors frakcijos ir partijos lyderiai spaudė visus paremti prezidentės kandidatą.
Po pareiškimo – spėlionės
Perlieta šalta čiurkšle D.Grybauskaitė vakar Seimui atrėžė tuo pačiu argumentu, kuriuo spaudė ir prokurorų profesinę sąjungą pritarti jos teikiamam kandidatui: „Nenorėjot šito, dabar neturėsit jokio.“
Šalies vadovė pareiškė, jog tokiu savo žingsniu Seimas parodė, kad jam esą nepriimtini „ryžtingesni ir gerai dirbantys vadovai“.
Toks jos pareiškimas kai kuriuos politikus privertė spėlioti, ką D.Grybauskaitė turėjo galvoje: ar kad ir buvęs vadovas Darius Valys, prieš kurį Seimas ne kartą maištavo ir kurį pati prezidentė pagaliau sukritikavo, buvo ryžtingas ir geras vadovas, ar kad N.Meilutis būtų buvęs ryžtingesnis ir geresnis vadovas už pirmtaką?
O gal D.Grybauskaitė taip ne tik norėjo atsikirsti Seimui, bet tiesiog nuleido rankas? Juk N.Meilutį, kaip anksčiau Akmenės prokurorą D.Valį, ji atrado tik po ilgų ieškojimų.
Kada šalies vadovė vėl pradės ilgą kandidato į generalinius prokurorus paieškų procesą ir ar išvis jį pradės, nežinia.
Toliau dirbs teisėju
„Matyt, arba programa netiko, arba asmenybė. Čia tikrai ne man į šitą klausimą atsakyti“, – LRT televizijai vakar kalbėjo Seimo išbrokuotas kandidatas į generalinius prokurorus.
Klausiamas, ar sutiktų kandidatuoti antrą kartą, jei prezidentė pakartotinai teiktų jo kandidatūrą, N.Meilutis atsakė: „Ne. Pirmiausia aš esu teisėjas, profesija yra teisėjas, toliau ir dirbsiu teisėju.“
Iš pirmų lūpų
* Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius R.Vilpišauskas svarstė, jog labai tikėtina, kad per balsavimą dėl generalinio prokuroro skyrimo kai kurių frakcijų nariai tiesiog aiškinosi santykius su prezidente: balsuojant prieš kandidatą buvo norima nubausti šalies vadovę ir skirtingos frakcijos galėjo turėti skirtingų priežasčių tokiam veiksmui.
* Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad prezidentė jau kurį laiką skirdama pareigūnus nepalikdavo Seimui laiko diskusijoms.
* Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo T.Janeliūno nuomone, Prezidentūra atsainiai žiūrėjo į naujojo generalinio prokuroro paskyrimą ir nepakankamai buvo skirta dėmesio darbui su Seimo frakcijomis. (BNS, ELTA)
