Vakarai kaip įmanydami stengiasi išspręsti Ukrainos krizę ir sutramdyti Vladimirą Putiną, tačiau susidaro įspūdis, kad pasaulis iš tiesų visiškai pamiršo apie žmogiškąsias vertybes ir demokratijos svarbą.
„Niekas mūsų neklausė, visi norėjo glėbesčiuotis su V.Putinu, kurti projektus. Šiuo metu mus girdi visi“, – nuosaikią ir griežtą ilgametę Lietuvos retoriką Rusijos pusėn teisino ambasadorius.
Pokalbis su ambasadoriumi Ž.Pavilioniu – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Ambasadoriau, liepos pabaigoje baigiasi Jūsų 5 metų kadencija. Kaip manote, kaip Jums sekėsi?
– Nebuvo lengva. Amerika kadencijos pradžioje labai draugavo su Rusija ir bandė geruoju įtikinti prezidentą Vladimirą Putiną elgtis vakarietiškai. Kai amerikiečiai suprato, kad tai nėra partneris, pasidarė lengviau. Politinis dialogas atsigavo kadencijos viduryje, kai 2013-ais metais prezidentas Barackas Obama susitiko su Baltijos šalių prezidentais ir tie susitikimai tęsiasi iki šiol.
Iki įstojimo į NATO buvo labai intensyvus darbas su Kongresu, vėliau mes aprimom, galvojom, kad ta Amerikos meilė mums garantuota, bet greitai supratom, kad ne. Kongreso delegacijų skaičius iki šiol trigubai viršija mūsų Seimo narių delegacijų skaičių į Vašingtoną. Bet politinis dėmesys yra milžiniškas tiek planuose, tiek ant žemės – turime tankus, Amerikos kareivius. Paskutinis dalykas, tai jau tris metus Amerikos kompanijos pas mus yra pagrindiniai darbdaviai iš tiesioginių užsienio investicijų, ko anksčiau nebuvo.
– Mūsų prezidentės užsienio politika pirmosios kadencijos pradžioje irgi buvo pasukusi rytų kryptimi. Ar čia nebuvo padaryta klaida?
– Iš Amerikos perspektyvos žiūrint į Lietuvą, tai mūsų užsienio politika buvo pakankamai nuosekli, kuo daug kas žavisi. Per 25 metus su tam tikrais niuansais mes judėjom praktiškai viena kryptimi. Tas nuoseklumas davė rezultatų – įstojom į visus įmanomus elitinius klubus, daug kam vadovavom, euras, mūsų ekonominė pažanga įspūdinga.
Amerikoje valdžios keičiasi labai giliai ir, deja, kiekvienas prezidentas, bando atrasti pasaulį iš naujo. Investicijos iš Amerikos yra baisiai svarbios, nes ji užsiima visu pasauliu. Mums be Amerikos taip lengvai išgyventi neišeitų.
– Ar dabartinė ypatingai griežta Lietuvos retorika į Rusijos pusę ir yra tai, ko Amerika iš mūsų tikisi?
– Na mūsų pozicija nelabai skiriasi, mes visada kalbėdavom tiesą, tik dažnai niekas mūsų negirdėdavo, mes būdavom vieni. Lemiamais momentais paaiškėdavo, kad lietuviai sakydavo teisybę. Mes buvom vieni po Gruzijos ir Rusijos karo, buvom vieni, kai amžiną atilsį Lenkijos prezidentas su mūsų prezidentu priminė visam pasauliui, kad jeigu V.Putinui bus leista sugriauti demokratiją viduje, anksčiau ar vėliau jis pradės naikint kaimynus.
Niekas mūsų neklausė, visi norėjo glėbesčiuotis su V.Putinu, kurti projektus. Šiuo metu mus girdi visi. Aš visada taip šnekėjau, iš pradžių Vašingtone tai daug kam nepatiko, bet po to realiai jie daro tai, apie ką mes šnekėjom. Už demokratiją Rusijoje reikia kovoti, negalima žmonių palikti vienų.
– Koks dabartinis amerikiečių požiūris į Lietuvą, Baltijos šalis?
– Įvaizdis yra labai geras, istoriškai suformuotas nuo 19 amžiaus. Lietuviai yra darbštūs, sąžiningi, aukštų siekių siekiantys žmonės, pasiaukojantys. Amerikiečiai žino, kad mūsų ambasada yra seniausia ambasada Vašingtone po Lenkijos. Ten visą laiką buvo kažkokie, kaip jie vadina, vaiduokliai ambasadoriai, kurie, neturėdami valstybės, sėdėjo ten ir kovojo už valstybę su vėliava rankose.
– Amerikiečiai juk neturėjo tokių represijų, kaip Lietuva. Jie gali nesuprasti, kokios grėsmės kyla iš Rusijos pusės.
– Mūsų Amerikoje yra labai daug, ketvirtadalis tautos. Mūsų balsas ten yra žymiai geriau girdimas, negu Europoje. Daugiausia mūsų yra Čikagoje, kuri yra politinis Amerikos centras. Mūsų balsas buvo girdimas seniai ir nuosekliai. Šiuo metu jie žavisi ne tik tuo, kad pirmieji ištrūkom iš sovietų, bet ir mūsų ekonominiais pasiekimais. Amerikiečiai čia investuoja ne dėl gražių akių, bet dėl to, kad mato, kad mes gabūs, sąžiningi.
– Teigiama, kad Vakarai savo retorikoje skiria V.Putiną ir amerikiečius, o Lietuvoje dažnai suplakama į vieną darinį.
– Ne tik Lietuvoj. Toje pačioje Amerikoje, visuose Vakaruose pamiršom Rusijos žmones. Nesuprantam, kad tie, kurie ten miršta, kurių burnos yra užčiaupiamos ir yra tikrieji didvyriai. Lengva už sienos mojuoti vėliavom, bet nėra lengva žiūrėti tironui į akis ir sakyti tiesą. Tokių žmonių Vašingtone matau labai daug, jie atvažiuoja, šneka tiesą.
Tačiau ar mes turim instrumentų, juos remti? Turim daug instrumentų remti kaimynines šalis, tačiau kur mūsų studijų programos, nevyriausybinės organizacijos, informacinės priemonės, kurių rusų sąmonės nepasiekia? Pinigai toms temoms yra beveik uždaryti. Pavyzdžiui, „Russia Today“ yra finansuojama 40 kartų daugiau negu „Voice of America.“
– Kodėl Jūs įsitikinęs, kad Rusijos žmonėms reikia kitokios nuomonės? Rusijos visuomenės apklausoje pagrindiniais kultūros ir visuomenės priešais 37 proc. rusų laiko Ameriką ir B.Obamą.
– Netikiu tomis totalitarinėmis apklausomis, tas pats yra Baltarusijoje, kur kita nuomonė yra užčiaupiama, kur visi televizoriai rodo tą patį veidą. Kaip gali būti kitaip? 85 proc. informacijos rusai gauna per televiziją, o visą televiziją kontroliuoja V.Putinas. Aš sutinku įvairių rusų, jie nuostabūs žmonės, intelektualai. Visi žmonės yra verti tos laisvės, deja, 8 metus iš eilės laisvės tautų pasaulyje mažėja.
– Kas jiems galėtų padėti? Bandoma bauginimo politika, sankcijos, tačiau jos veikia ne taip, kaip turėtų. Nebeaišku, ko reikia, kad tiek Rusija, tiek jos žmonės atsikvošėtų.
– Reik pradėt nuo savęs. Jei panagrinėtume Europos Sąjungos skiriamus pinigus vystomajam bendradarbiavimui, kiek iš projektų yra susiję su demokratija, tai yra 1-2 proc., o 98 proc. mūsų pinigų skiriami pragmatiniams projektams ar tiltams statyti. Mes įpratom nesusieti vertybių su politika.
Galvojam, kad pragmatiškai išgelbėsim pasaulį, bet jei kitoj pusėj tas pragmatikas yra didžiausias cinikas, tai galim daryt, ką norim, bet nieko nelaimėsim. Visi instrumentai turi būti susiję su žmogaus orumu, vertybėmis, demokratija.
Turi daryti ilgalaikį darbą, rezultatai paaiškės po 20 – 30 metų, bet negali parduoti rusų tautos už kontraktą Sibire. Visą laiką turi galvoti, ką darai. Demokratiškos tautos nekariauja, nesiuntinėja tankų. Siuntinėja tironai. Tiek ES, tiek Amerika turi nukreipti visas jėgas, kad remtų demokratiją. Tai bendražmogiški dalykai.
– JAV patvirtino, kad Lietuvoje dislokuos karinę techniką. Ką tai reiškia? Kai kurie gynybos ekspertai teigia, kad Lietuva tampa Amerikos saugumo įkaite.
– Nemanau, nes 5 straipsnis galiojo prieš Lietuvai įstojant į Aljansą. Tai rodo, kad į įsipareigojimus pradėta žiūrėti rimtai. Savo ruožtu, Baltijos šalyse yra įsteigti NATO ekscelencijos centrai, kuriuos buvo labai sunku įsteigti. Tai rodo galvojimą į ateitį. Tų karių galėtų būti daugiau, kad jie čia būtų nuolat.
Daugelis ekspertų Vašingtone Pentagonui ar Kongresui sako, kad turit 10 batalionų prie Danijos sienos, lyg ji rytoj būtų puolama. Nepuls tos Danijos, duokit vieną batalioną Lietuvai ir tas atgrasymo efektas bus žymiai didesnis.
– Kas yra didžiausia pavojaus zona?
– Didžiausia pavojaus zona yra Maskva ir prezidentas V.Putinas. Šiuo metu V.Putinas yra išvystęs tokias pajėgas, kad jis gali generuoti 100 tūkst. karių. Per neskelbtas pratybas matėm 160 tūkst. karių per 48 valandas. Didžiausios NATO pratybos buvo 9 tūkst. lenkų ir lietuvių karių bei 120 amerikiečių. Man tie skaičiai neatrodo įtikinantys, amerikiečių čia turi būti žymiai daugiau.
– Amerikiečiai kritikavo Lietuvą dėl to, kad buvo visiškai sumažintas kariuomenės finansavimas, kad ši sritis buvo neprižiūrėta. Po to reikalaujama, kad neva NATO mus turi apsaugoti. Dabar finansavimas šiek tiek atstatytas, sugrąžinta privalomoji karinė tarnyba. Ar to pakanka?
– Jeigu ir toliau tokiais tempais atstatinėsime gynybą, viskas bus tvarkoje. Bijau, kad politinė valia neišnyktų. Šalys, atsakingai žiūrinčios į savo gynybą, finansuoja smarkiai. Tada Amerikai, kuri pati susiduria su savo biudžeto krizėm, žymiai lengviau savo rinkėjams parduoti faktą, kad Baltijos šalis reikia ginti. Visi turime jaustis solidarūs.
– 2016 m. amerikiečiai rinksis naują vadovą. Iš tų kandidatų, kurie jau yra, kuris būtų palankiausias Lietuvai?
– Negaliu atsakyt. Labai džiaugiuosi, kad užsienio ir saugumo politika bus vienas svarbiausių klausimų rinkimuose. Pasaulis yra tam tikrame chaose, pabėgėlių skaičius siekia 50 mln., tiek, kiek buvo po antrojo pasaulinio karo. Yra chaoso židiniai, privalom investuot į gynybą, privalom padėti partneriams tvarkytis. Kad ir kaip blogai save vertintumėm, esam geriausios pasaulio jėgos, kurios gerbia žmones, nuomonę. Turim tokią tvarką saugoti.
– Kokia galėtų būti naujojo prezidento politika Baltijos šalių atžvilgiu?
– Daugelis kandidatų puikiai nusimano užsienio politika. Tikiu, kad grįš stipri Amerika, kuri padės mums kurti demokratiją ir laisvę aplinkui.
– Esate minimas tarp galimų kandidatų į Lietuvos prezidentus. Ar turite tokių ambicijų?
– Šiuo metu didžiausia ambicija yra Rytai, nes iki šiol dirbau Vakarų kryptimi. Dabar ministras mane paskyrė ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Rytų kaimynystėje. Susitiksiu su V.Putinu akis į akį.
