Marijampolės pataisos namų įnamis į Seimo kontrolierius kreipėsi dėl to, kad šios kalinimo įstaigos pareigūnai neužtikrino jam galimybės laisvės atėmimo bausmę atlikti kartu su nerūkančiais asmenimis.
Kontrolieriams atsisakius tirti nuteistojo skundą, pastarasis tai įvertino kaip įstaigos neveikimą ir kreipėsi į teismą reikalaudamas atlyginti patirtą neturtinę žalą – 1 mln. eurų.
Bet Vilniaus apygardos administracinis teismas kalinio skundą irgi atmetė.
Grąžino nagrinėti iš naujo
Vis dėlto Seimo kontrolierių įstaigai, kuriai šiuo metu vadovauja Augustinas Normantas, lengvai išsisukti nepavyko – Vyriausiasis administracinis teismas (VAT) panaikino apygardos teismo sprendimą ir perdavė skundą nagrinėti iš naujo.
VAT teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra pamatinė asmens teisė.
Persiuntė departamentui
Kad Seimo kontrolierių įstaiga skundus dažnai persiunčia kitoms institucijoms arba juos nagrinėja ilgai, kol jie tampa nebeaktualūs, įžvelgė ir politikai.
Taip nutiko su kalinio skundu dėl sąlygų Marijampolės pataisos namuose.
Kontrolieriai jį persiuntė Kalėjimų departamentui.
Pastaroji institucija nustatė, kad nuteistasis iš tiesų pageidavo atlikti bausmę kartu su nerūkančiaisiais. Jam tokia galimybė esą buvo sudaryta, bet nerūkančiųjų kamera kaliniui netiko, nes joje bausmę atliko žemesnei nuteistųjų kastai priklausantys asmenys.
Galiausiai jis vis dėlto pareiškė esąs rūkantis ir išskirtinių sąlygų atsisakė.
Prašė mažesnės sumos
Beje, priminti asmens teises VAT pernai teko ir nagrinėjant kito nuteistojo skundą dėl Seimo kontrolierių veiksmų.
Tuomet dėl galimo jų neveikimo iš valstybės irgi buvo siekiama prisiteisti neturtinę žalą, tiesa, gerokai mažesnę – 2,3 tūkst. eurų.
Pažėrė virtinę pretenzijų
Užpernai nuteistasis kontrolieriams bandė apskųsti Lukiškių tardymo izoliatoriaus, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ir kitų įstaigų pareigūnų veiksmus.
Kalinys skundėsi, kad pasimatymų kambaryje nėra tualeto, kad jam neskiriama dietinio maitinimo.
Nuteistasis taip pat turėjo pretenzijų dėl patalynės, dėl vidinių lango grotų, dėl įvykusių konfliktų su pareigūnais, dėl nekokybiško apkirpimo, dėl neteisėto elektros išjungimo.
Į skundus numojo ranka
Seimo kontrolieriai tokį skundą atsisakė tirti aiškindami, jog daugelis nurodomų klausimų jau išspręsti gera valia arba vis dar nagrinėjami teismuose.
Toks atsakymas nuteistojo netenkino ir jis kreipėsi į teismą. Vyras nurodė, kad kontrolierių atsakymai į jo skundus šališki, neskaidrūs, akivaizdžiai formalūs, biurokratiški ir atspindintys piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Purtėsi naštos bylinėtis
Tačiau į teismą paduotos Seimo kontrolierių įstaigos atstovai įsitikinę, kad teismai negali tirti ar vertinti jos sprendimų atsisakyti nagrinėti pareiškėjų skundus.
Anot kontrolierių, nuteistasis galbūt patyrė žalą dėl Lukiškių kalėjimo ar kitų institucijų pareigūnų veiksmų, todėl jos atlyginimo esą turėtų reikalauti iš jų.
Bet Vyriausiasis administracinis teismas ir tuomet nusprendė, kad Seimo kontrolierius gali atstovauti nagrinėjamoje byloje.
Skundų daug, atsakymų mažai
* Nors Seimo kontrolierių įstaiga giriasi kasmet išnagrinėjanti šimtus skundų, parlamentarai įžvelgia kitokią tendenciją – tarnyba esą pučiasi, bet jos ištiriamų skundų vis mažėja.
* Antai pernai šią įstaigą pasiekė 1953 skundai, tačiau tik 678 jų buvo išnagrinėti iš esmės. Kitus skundus (650) atsisakyta nagrinėti arba dėl jų (625) buvo tik tarpininkaujama.
* Į Seimo kontrolierių įstaigos vadovo A.Normanto rankas pernai pateko per 1,2 tūkst. skundų, išnagrinėta tik 332, o 943 atsisakyta nagrinėti.
* Buvusio įstaigos vadovo R.Valentukevičiaus veiklos rezultatai buvo priešingi – iš beveik 1,2 tūkst. gautų skundų jis 2012 metais išnagrinėjo 800, o atsisakė nagrinėti beveik 400.
* Nuteistieji ir suimtieji Seimo kontrolieriaus įstaigai skundžiasi gana dažnai.
* 2012 m. kalinių skundai sudarė 28 proc., o 2013 m. – 33,5 proc., 2014 m. – 10 proc. visų gautų skundų.
* Pagrįstais pripažįstama tik ketvirtadalis nuteistųjų skundų, o atmesti sudaro maždaug 60 procentų.
* * *
Seimo kontrolierių įstaigos atsakymas:
„Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla ne dėl Seimo kontrolieriaus priimto sprendimo, o dėl žalos atlyginimo, kurią galimai sukėlė Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai. Šioje byloje teismas priėmė sprendimą pakeisti atsakovą iš Seimo kontrolierių įstaigos, į Marijampolės pataisos namus.
Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nėra susijęs su Seimo kontrolierių įstaigos (toliau – Įstaiga) veikla, t. y. pareiškėjas skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nenurodo, kad dėl kokių nors Įstaigos veiksmų būtų patyręs neturtinę žalą.
Priešingai, pareiškėjas savo skunde, kurį teismas priėmė nagrinėti, nurodo, kad neturtinė žala atsirado dėl aplinkybių, paminėtų Įstaigai pateiktame skunde, kurį Seimo kontrolierius, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ) suteikta tarpininkavimo teise 2015 m. vasario 2 sprendimu Nr. 4D-2015/1-168/3D-366 rekomendavo Kalėjimų departamentui išnagrinėti ir Įstaigą informuoti apie nagrinėjimo rezultatus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolierius minėtu atveju pasinaudojo tarpininkavimo teise, nes pareiškėjas skunde nurodytu klausimu net nebuvo kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją, o tai – vienas iš Seimo kontrolierių įstatyme numatytų imperatyvių atsisakymo nagrinėti skundą pagrindų.
Seimo kontrolierių įstaiga savo veiksmais ne tik kad nesukėlė pareiškėjui kokios nors neturtinės žalos, bet priešingai – padėjo išspęsti skunde keliamus klausimus, kreipdamasi į Kalėjimų departamentą. Pabrėžtina, kad vienas iš ombudsmeno (Seimo kontrolieriaus) institucijos tikslų – paaiškinti pareiškėjui, kaip geriausiai ginti jo galimai pažeistas teises, kai ombudsmeno (Seimo kontrolieriaus) institucija negali viršyti savo įgaliojimų, nes konkretų galimai pažeistų teisių gynimo būdą imperatyviai numato įstatymas.
Norime priminti, kad Seimo kontrolierių veiklos teisinius pagrindus ir įgaliojimus nustato Seimo kontrolierių įstatymas. Pagal šio įstatymo nuostatas, Seimo kontrolierius savo veikloje be kitų vadovaujasi veiklos laisvės ir savarankiškumo bei teisėtumo principais, kurie reiškia, kad Seimo kontrolieriai yra nepriklausomi nuo kitų institucijų ir pagal kompetenciją veikia savarankiškai, o savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis, teisės principais (SKĮ 4 str.). Pagal SKĮ nuostatas, Seimo kontrolieriai turi teisę priimti sprendimą ne tik nagrinėti skundą ar nuspręsti nenagrinėjant skundo iš esmės teikti siūlymus ar pastabas institucijoms dėl viešojo administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės, bet taip pat ir atsisakyti nagrinėti skundą (SKĮ 17 str.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, nustatančio administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti „[...] Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų)“, taigi darytina išvada, kad teismams nėra pavesta vykdyti Seimo kontrolieriaus priimtų sprendimų ir pateiktų rekomendacijų teisėtumo kontrolės.
Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-11-22 nutartyje (adm. byla Nr. A15-1982/2006) nurodė: „Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir dėl to negali būti skundžiami [...]“.
Pareiškėjai, nepatenkinti Seimo kontrolierių priimamais sprendimais, yra ir anksčiau kreipęsi į teismą, tačiau teismo pozicija buvo nuosekli, visais atvejais vadovautasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. nuostatomis.
Pabrėžtina, kad šiuo atveju valstybė nuostolių dėl Įstaigos veiklos nepatirs, nes, kaip jau buvo pirmiau minėta, tinkamas atsakovas minimoje byloje yra Marijampolės pataisos namai.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, valstybė pareiškėjui privalės atlyginti žalą, padarytą kaltais pareigūnų veiksmais.
Taip pat paminėtina, kad Seimo kontrolierius ne kartą yra pabrėžęs, kad valstybė, neužtikrindama nuteistųjų ir suimtųjų teisių, numatytų Europos žmogaus teisių konvencijoje, nuolat patiria didelius nuostolius, kai nuteistieji ir suimtieji kreipiasi į nacionalinius teismus, o vėliau ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl netinkamų nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygų“.
