Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, turėtų laikytis europietiškų standartų savo lenkų mažumos atžvilgiu, užuot toliau bloginusi jos teises.
Tokį laišką premjerui Algirdui Butkevičiui atsiuntė būrys Europos Parlamento narių, sukurstytų LLRA vadovybės.
LLRA, regis, tebeturi ir tvirtą oficialiosios Varšuvos paramą, kuri pasireiškia užkulisine Lietuvos valdžios atstovų kritika.
Sutelkė frontą Briuselyje
Pagrindinė priežastis, kodėl per paskutinę Lietuvos Seimo sesiją nebuvo balsuojama dėl originalios nelietuviškų pavardžių lotyniškais rašmenimis rašybos pirmajame Lietuvos paso puslapyje – baimė, kad įstatymui priimti neužteks balsų.
Tuo metu LLRA nelaukė, kol tų balsų atsiras, ir darė savo darbą – Europos Parlamente rinko parašus po kreipimusi į mūsų šalies valdžią, kad ši pagaliau nustotų engti neva persekiojamus Lietuvos lenkus.
Pagrindine tokio engimo apraiška vadinama švietimo politika ir elgesys su lenkiškomis mokyklomis, kurios esą vienašališkai uždarinėjamos, jas tyčia vengiama akredituoti.
Tokiai kritikai pritarimą pareiškė 60 europarlamentarų, kurie pasirašė atitinkamo turinio laišką A.Butkevičiui.
Tarp pasirašiusiųjų mirga daugiausia Lenkijos politikų pavardės, o šalia jų – ir LLRA lyderio Valdemaro Tomaševskio.
Pasirašė ir Latvijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos atstovų.
Premjeras savo ruožtu šį laišką persiuntė kitoms valstybės institucijoms, pirmiausia, aišku, Švietimo ir mokslo ministerijai.
Bando mokyti demokratijos
Laiške premjerui beveik žodis žodin atkartojama tai, kas buvo išdėstyta ir LLRA pagalbos prašyme renkant europarlamentarų parašus.
Pavyzdžiui, tai, kad po Lietuvos įstojimo į ES ne tik lenkų, bet ir kitų tautinių mažumų padėtis šalyje smarkiai pablogėjo.
Teigiama, kad didžiulis žingsnis atgal buvo žengtas panaikinus galiojusį Tautinių mažumų įstatymą ir iki šiol nepriimant naujo.
Laiško autorių tvirtinimu, naikinant ir spaudžiant lenkiškas mokyklas, tėvai ir mokiniai tam priešinasi – tai esą atspindi ir 60 tūkst. surinktų piliečių parašų, ir protestai, ir įspėjamasis streikas. Šias akcijas organizavo LLRA.
Perspėjus, kad mėginimai „likviduoti“ per tuziną lenkiškų mokyklų yra nepriimtini“ Europos požiūriu, premjeras ir Vyriausybė raginami garantuoti tinkamas lenkų tautinės mažumos teises, kurios „šiandieninėje Europoje yra valstybės demokratiškumo rodiklis“.
Priekaištai ambasadoriui
Ne itin malonios žinios Lietuvos valdžios institucijas pastaruoju metu pasiekė ir iš Varšuvos.
Neoficialiomis žiniomis, neseniai į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją iškviestam Lietuvos ambasadoriui Šarūnui Adomavičiui irgi buvo priekaištaujama dėl lenkiškų mokyklų Lietuvoje padėties.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, dalis priekaištų ambasadoriui sutapo su tuo, ką šaukia LLRA veikėjai. Net buvo minima viena konkrečių mokyklų – Paluknio, dėl kurios verda bene daugiausia aistrų.
Viltys gali neišsipildyti
Lietuvos politikai viliasi, kad minėtos įtampos turėtų sumažėti Lenkijos prezidento vairą perėmus Andrzejui Dudai, o rudenį po Seimo rinkimų į valdžią grįžus dešiniajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“.
Bet ir šios jėgos atstovai jau dabar pabrėžia, kad atšildant santykius su Lietuva daug lems lenkų mažumos padėtis ir reikalavimai.
„Taip, kol mes trypčiojame, LLRA nestovi vietoje. O kodėl turėtų laukti? Juk ši partija iš to ir gyvena“, – „Lietuvos rytui“ sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas, kuris yra vienas įstatymo dėl pavardžių rašybos pasuose autorių.
Pasak politiko, taip mums neapsisprendžiant, gali būti vėl praleista proga iš esmės atnaujinti santykius su Lenkija.
Paklaustas, ar rudenį vis dėlto užteks balsų priimti bent šį įstatymą dėl rašybos dokumentuose, G.Kirkilas kalbėjo ne itin savimi pasitikėdamas: „Mes jį bet kokiu atveju teiksime. Balsų lyg ir turėtų užtekti, tačiau situacija trapoka.“
