Aplinkosaugininkams niekaip nepavyksta priversti pavojingų cheminių medžiagų tvarkymu užsiimančios bendrovės vadovų pašalinti maždaug 350 tonų pavojingo skysčio iš apleistos fermos Eigirgalos kaime (Kauno r.). Prokurorai jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Dideli kiekiai netinkamai laikomų cheminių medžiagų buvo aptikti dar balandžio mėnesį vykusio aplinkosaugininkų reido metu. Tąkart buvo tikrinami apleisti pastatai kaimo vietovėse.
Patikrinus Eigirgalos kaime esančias fermas, kuriose šeimininkauja bendrovė „Jukneda“, aptikta įvairiose talpose supilstytų tepalų, tepaluoto vandens, ėsdinimo rūgščių. Dalis skysčių iš prakiurusių statinių skverbėsi į gruntą, o jo užterštumas sunkiaisiais metalais kai kuriose vietose leistiną normą viršijo beveik 100 kartų.
Bendrovės vadovams buvo skirtos net dvi baudos, jie įpareigoti iki liepos 15-osios chemines medžiagas pervežti į saugią vietą, tačiau įpareigojimas neįvykdytas.
Jau anksčiau bendrovei „Jukneda“ buvo panaikinta licencija tvarkyti pavojingas atliekas, o prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Įtariama, kad pavojingas atliekas turėjusi utilizuoti įmonė, kelis šimtus tonų teršalų tiesiog išpylė ant žemės apleistose fermose. Šalia dar kelis šimtai tonų pavojingų rūgščių ir tepalų rasta neleistinai laikoma konteineriuose.
Teršalų kiekis šioje vietoje leistiną normą viršiją net 100 kartų. Įtariama, kad utilizuoti skirtas atliekas tiesiog išpilat buvo plaunami pinigai.
Kauno rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vytautas Rimas teigia: „Akivaizdu, kad dalis atliekų pateko į gruntą. Nudžiūvusi žolė, krūmai, 10-20 metrų plotas tarsi išdegintas. Gamta užteršta ėsdinimo rūgštimis, tepalais“.
Netinkamai saugomi nuodai ir užterštas gruntas – dar ne viskas. Pasak Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjo Vytauto Rimo, įmonės atstovai dokumentais negalėjo pagrįsti, kur pradingo dar apie 500 tonų pavojingų atliekų.
Į pareigūnus jau kreipęsi aplinkosaugininkai įtaria, kad fermos atliekas laikiusi įmonė taip siekė pasipelnyti. Neoficialiais duomenimis, už tonos pavojingų atliekų tvarkymą mokama apie 600 eurų.
Dilgėlėmis apaugusiose fermose pavojingas atliekas aplinkosaugininkai aptiko prieš keletą mėnesių. Dalis chemikalų supilta į statines ir konteinerius. Dalis išpilta tiesiog ant žemės. Ekspertai atliko grunto tyrimus.
Žemė smarkiai užteršta sunkiaisiais metalais – teršalų kiekis leistiną normą kai kur viršija net šimtą kartų.
Bendrovės „Jukneda“ vadovai plačiau komentuoti situacijos, tačiau pareiškė nepylę į gruntą teršalų. „Juknedos“ atstovas Dainius Juknevičius atstovas apie verslą kalba nenoriai. „Ar atliekos ten išpiltos? Nieko ten nėra išpilta“, – nukerta vyras.
Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius prisipažino, kad toks bendrovės elgesys jį pašiurpino. Jis sako, kad bendrovės veikla jam primena pinigų plovimą. „Nekalbėkime apie administracinę atsakomybę, čia reikia kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę – įmonės ir jos vadovų atžvilgiu.
Juk jie negali pagrįsti pranykusių tonų teršalų. Gali būti, kad apytiksliai 200 tūkstančių eurų įkrito į kišenę nieko nedarant“, – įtarimais dalijosi A.Genevičius.
Gali būti, kad pavojingos medžiagos iš fermos Eigirgalos kaime bus išgabentos valstybės lėšomis, o vėliau išlaidos išieškotos iš kaltininko.
