Gegužės pradžioje iš Kanados Halifakso uosto į Portugalija atplaukęs 142 metrų ilgio ir 22 metrų pločio Lietuvos jūrų laivininkystės motorlaivis „Voruta“ iškart buvo sulaikytas dėl skolų degalų tiekėjams. Skolose įklimpusi LJL už degalus šiam ir kitam savo laivui „Deltuva“ iki šiol nesumokėjusi daugiau kaip 400 tūkst. eurų.
Kreditoriai pateikė ultimatumą
Prie „Vorutos“ arešto prisidėjo ne tik degalų tiekėjai, bet ir pagrindinis LJL kreditorius – SEB bankas, atsisakęs pateikti garantiją, kad laivininkystė, neseniai pardavusi savo laivą „Akvilė“, tikrai atlygins visas skolas.
„Tiekėjai pateikė ultimatumą laivininkystei – grąžinti ankstesnes skolas, iš anksto sumokėti už degalus. To nepadarius, Portugalijoje areštuotas Lietuvos laivas gali būti pusvelčiui parduotas iš varžytinių.
Aveiro uoste į „Vorutą“ sukrauta daugiau kaip 12 tūkst. tonų cemento. Tuo pat metu šis laivas Portugalijos teismo sprendimu buvo sulaikytas. Lietuviai galės išplaukti tik tuomet, kai Susisiekimo ministerijos valdoma Jūrų laivininkystė grąžins skolas už degalus.
Cemento krovinio savininkai kol kas dar taikstosi su priverstine „Vorutos“ prastova, bet ir jų kantrybė jau senka.
Net ir panaikinus „Vorutos“ areštą, motorlaivis šiuo metu niekaip negalėtų ištrūkti iš Portugalijos uosto, nes čia jį ištiko dar viena bėda – sugedo pagalbinis generatorius.
Lietuvos jūrų laivininkystė į Aveirą keliskart siuntė remontininkų brigadas. Sugedusi „Vorutos“ įranga buvo išmontuota, jau atgabenti nauji laivo savininkų užsakyti variklių skyriaus mechanizmai.
Pirmadienį sulaukę dar dviejų detalių, susitvarkę, galėtume vykdyti reiso užduotį – išplaukti į Pusiaujo Gvinėją, jeigu tik gautume degalų“, – kalbėjo „Vorutos“ kapitonas Saulius Mačiukas.
Už generatoriaus remonto darbus sumokėtų ne laivininkystė, o „Vorutą“ apdraudusi kompanija, su kuria laivo savininkai pasirašę sutartį. Draudikai savo prievolių, pasak S.Mačiuko, nesikrato.
Blokavo ir kapitono sąskaitas
Tačiau iškilo dar viena problema – LJM negali pervesti pinigų nei draudikams, nei degalų tiekėjams, nes SEB bankas, kuriam įmonė skolinga beveik 13 mln. eurų, sustabdė visas finansines operacijas. Laivininkystė nebegali naudotis savo sąskaita šiame banke, o kitos neturi.
Už skolas SEB bankui laivininkystė neseniai pardavė motorlaivį „Akvilė“. Gautų 1,5 mln. eurų, regis, užteko tik palūkanoms. Atsiskaityta ir su kai kuriomis įgulomis, daugiau pusmetį negavusioms algos. Tiesa, jūrininkams priklausantys dienpinigiai ir toliau įšaldyti.
Kai iš Kanados atplaukusios „Vorutos“ kapitoną Portugalijoje pakeitė S.Mačiukas, jam priklausančios SEB banko mokėjimo kortelės „Master Card“ sąskaitoje buvo 300 eurų. Kapitonas šiuos pinigus laikė nenumatytoms įgulos išlaidoms.
„Gerai, kad iš bankomato išgriebiau visus grynuosius, nes SEB bankas uždarė ne tik mano, bet ir kitų užsienio uostuose areštuotų Lietuvos jūrų laivininkystės motorlaivių kapitonų mokėjimo kortelių sąskaitas“, – pasakojo S.Mačiukas, negavęs atlyginimo už pusmečio darbą.
Duonos ir vandens – tik savaitei
„Vorutai“ elektros energiją tiekia denyje įrengtas mobilusis dyzelinis generatorius. Degalų likučiai, pasak S.Mačiuko, kibirais graibstomi iš kitų technologinių sistemų, kad galėtų veikti bent minimalų laivo gyvybingumą užsienio uoste užtikrinantys įrenginiai – navigacijos prietaisai, šaldyklės, virtuvė.
Taupant energiją, „Vorutos“ kajutėse ir kitose patalpose išjungtas elektros apšvietimas, ventiliacijos įrenginiai – vakarais jūrininkai laivo koridoriais vaikšto kaip vaiduokliai pasišviesdami prožektoriais.
Pagrindinių maisto produktų su makaronais laive likę dviem savaitėms, duonos ir gėlo vandens – savaitei.
Du Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos praktikantai bėgioja į artimiausią uosto parduotuvę – S.Mačiuko pinigais nuperka įgulai pigiausių vaisių ir daržovių. Laivo kasoje liko 78 eurai.
Pagal sutartį su laivininkyste „Vorutos“ kelionei į Pusiaują Gvinėją reikiamą degalų kiekį įsipareigoję nupirkti krovinio savininkai, o kas bus po to – niekas negali pasakyti.
S.Mačiukas optimizmo nepraranda, tačiau sunerimęs žvelgia į ateitį: „Kas bus, jeigu įstrigsime ir Afrikoje. Ten provizija ir degalai – brangesni. Europos šalyse tona gėlo vandens kainuoja 4 eurus, o Pusiaujo Gvinėjoje už tai suplosime 50 JAV dolerių“.
Klaipėdietis jūrų kapitonas S.Mačiukas anksčiau daug metų vadovavo LJL motorlaiviui „Alka“, irgi parduotam už skolas.
Neapsikentusi įgula nusprendė kreiptis į Tarptautinę transporto federaciją (ITF), kad „Vorutos“ savininkams būtų pritaikyti laikinieji apribojimai disponuoti šiuo laivu.
Ministras mato išeitį – bankrotą
Neseniai tokią pačią peticiją į ITF būstinę Londone nusiuntė kito Italijoje areštuoto LJL motorlaivio „Romuva“ įgula. Senegalo sostinėje Dakare areštuotas Lietuvos motorlaivis „Raguva“, Filadefijoje įstrigusi „Venta“. „Mes laivininkystės nežlugdome – nereikalaujame, kad darbdavys tuoj pat ant lėkštutės padėtų įgulos uždirbtas algas. Prašome “Vorutą“ aprūpinti degalais, kad galėtume dirbti savo šeimų ir valstybės naudai“, – tvirtino S.Mačiukas.
Susisiekimo ministerija, kuriai priklauso 56,66 proc. LJL akcijų, gerai žino, į kokią finansinę duobę įsmuko valstybinė įmonė – visą savo uždarbį ji dabar turi atiduoti paskolą suteikusiam SEB bankui.
Užuot gelbėję nacionalinį laivyną, valdininkai žvelgia į dangų, kalba apie neišvengiamą įmonės bankrotą.
„Nelabai matau kitokių galimybių. Vyriausybė gal ir priimtų kitokį sprendimą, jeigu būtų kažkokių perspektyvų, bet jų nėra. Gal reikėtų paskubėti dėl sprendimų, kad nuostoliai nesikauptų ?“, – neseniai pareiškė susisiekimo ministras Rimantas Stankevičius.
Rinkos analitikai Lietuvos jūrų laivininkystę vertina kaip aukščiausios kredito rizikos įmonę. Jos įstatinis kapitalas siekia 24 mln. eurų.
