„Nuo rugsėjo 1 dienos NATO turės aštuonis orlaivius, priskirtus Baltijos oro policijos misijai“, – BNS antradienį sakė NATO karinis atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Jay Janzenas iš Aukščiausiosios sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietės (SHAPE).
„Dabar turime 16 lėktuvų, priskirtų misijai, bet tai gerokai daugiau nei karinis poreikis, kurį nustatėme prasidėjus Rusijos – Ukrainos krizei (...). Manome, kad aštuonių orlaivių visiškai pakanka vykdyti oro policijos misiją“, – interviu ttelefonu sakė karininkas.
Nuo 2004 metų, kai Baltijos šalys įstojo į NATO, oro policijos misiją paprastai vykdydavo keturi naikintuvai, kurie buvo dislokuojami Lietuvoje. Po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo regioną, NATO sąjungininkai atsiuntė papildomus naikintuvus į Lietuvą, Estiją ir Lenkiją. Šiauliuose pastaruoju metu paprastai budėdavo dviejų šalių naikintuvai.
Anot J.Janzeno, jau nuspręsta, kad nuo rugsėjo iki gruodžio čia bus dislokuoti keturi Vengrijos naikintuvai „Gripen“, o Estijoje – keturi Vokietijos naikintuvai „Eurofighter Typhoon“. Į Lenkiją Baltijos šalių oro policijos misijai sąjungininkai naikintuvų nebesiųs.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija antradienį BNS savo ruožtu nurodė, kad klausimas dėl pastiprinimo siuntimo į Šiaulius „šiuo metu yra derinamas su NATO pareigūnais ir sąjungininkais“.
„Baltijos valstybės pageidauja, kad pagrindinis NATO oro policijos misiją vykdantis kontingentas Šiauliuose būtų sustiprintas papildomais pajėgumais Estijoje ir Lietuvoje.
Lietuva siekia, kad dar vienas pastiprinimas nuo rugsėjo ar vėliau būtų atsiųstas ir į Šiaulius. Šis klausimas šiuo metu yra derinamas su NATO pareigūnais ir sąjungininkais“, – teigiama ministerijos komentare BNS.
Anot KAM, Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, visiems atvykstantiems sąjungininkių kontingentams suteikia plačią priimančiosios šalies paramą, užtikrina logistinę paramą ir bendrai tam skiria iki 15 mln. eurų per metus.
