Kaipgi kokios? Ogi Šlovės alėjos. Šlovingojo Vilniaus mero R.Šimašiaus lengvabūdiškai išgirta ir niurgzlių menininkų neatsakingai išpeikta idėja dar neįgyvendinta. Ir gerai. Ją reikia patobulinti, o tada įgyvendinti.
Įgyvendinkime bent popieriuje (jei skaitote laikraštį) arba eteryje (jei skaitote internete). Pasaulis, kaip matote, šakojasi, tad kodėl neturėtų šakotis Šlovės alėja su naujaisiais baibokais – praeities scenos ir ekrano meistrais?
Taigi. Pasiūlymas toks. Tegul toji Šlovės alėja virsta ragais. Dabarčiai ir ateičiai. Menui ir pramogai. Vilniui ir jo merui.
Ties Barboros Radvilaitės paminklu Šlovės alėja turėtų išsišakoti. Vienas ragas suktų į kairę ir nuvestų prie Stiklių gatvėje įsikūrusios Medžiotojų ir žvejų draugijos. Kitas ragas vingiuotų į dešinę Ašmenos gatvės link ir baigtųsi ties amžinatilsį muzikos klubu „Langas“.
Kuo čia dėti medžiotojai ir langai, paklausite. Atsakau. Pas medžioklius glaudžiasi Vilniaus miesto savivaldybės Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, o virš „Lango“, kažkur trečiame aukšte, – pasaulinio garso spektaklius rodo OKT/Vilniaus miesto teatras.
Šv.Kristoforo orkestro repeticijų salė – šlovinga. Muzikantai sąlygomis itin nesiskundžia. Gal bijo, kad jei pasiskųstų, savivaldybė jiems dar pažemintų lubas – kad grotų gulėdami ir garsas iš instrumentų eitų tiesiai į ausis.
OKT/Vilniaus miesto teatro patalpos – dar šlovingesnės. Čia aktoriai ne tik repetuoja, bet ir sostinės žiūrovams parodo per Europą keliaujančius spektaklius. Tiesa, aktoriai persirenginėja buhalterijoje, o žiūrovai kiek didesniame nei špyga kambaryje ima dusti dar neįpusėjus pirmajam veiksmui. Tad per pertrauką atveriami langai. Įleidžiama oro pusei antrojo veiksmo.
Šlovės alėjos ragai lygiai taip pat įleistų šviežio oro į Vokiečių gatvę.
Tiesa, joje turėtų puikuotis ne džordanos su auguliais, o šlovingojo Vilniaus miesto dabarties aktorių ir orkestrantų veidai su hologramomis. Šviesūs. Linksmi. O kad kantrūs, tektų kokiu nors būdu nuslėpti.
