Užklydusius į Dzirmiškių mišką stebina keisti apskritimai, pažymėti padrikai išmėtytais nemažais akmenimis, kalvelės.
Šiame pilkapyne gali būti iki 40 pilkapių ir viena beveik 100 metrų ilgio, 3 metrų pločio ir pusės metro aukščio akmenų krūsnis, kurios paskirties istorikams dar nepavyko išsiaiškinti.
Prieš 30 metų Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai ištyrė du pilkapius ir viename jų rado žmogaus kaulų liekanas.
Pagal jas ir rastas įkapes – ietigalį, pentinus ir juodosios keramikos puodelį istorikai nustatė, kad II–IV amžiuje čia buvo palaidotas 12–18 metų vyras nukirsdinta galva.
Ištyrinėtas pilkapis buvo paliktas neužpiltas, apaugo krūmais, kaupėsi šiukšlės.
„Privalome gerbti protėvių atminimą. Todėl negalėjome palikti gamtai pačiai susitvarkyti, o supylėme naują pilkapį gavę oficialų leidimą. Ir galimai lygiai tokį pat, koks buvo.
Taip grąžinome jam legendinę praeitį ir pelnytą pagarbą mūsų protėviams jotvingiams, kad jų vėlės ilsėtųsi ramybėje“, – sakė šios idėjos autorius istorikas Artūras Balčiūnas ir darbų organizatorius įstaigos „Argo Studio“ vadovas Tomas Sutkaitis.
Jiems teko atlikti nelengvą darbą, kol su talkininkais iškasė priemolį ir rado akmenų vainikus – pilkapio kontūrus, kuriuos tiksliai atkurti buvo sudėtinga, nes daug tų akmenų sumesti į ištyrinėto pilkapio duobę.
Į kapą buvo sudėtos per kasinėjimus surastų įkapių kopijos, o virš jo supiltas 1,5 metro aukščio ir 16 metrų skersmens žemių sampilas, atkurtas akmenų vainikas.
