Pamaldų streiką sukurstė Lietuvos lenkų politikai su europarlamentaru Valdemaru Tomaševskiu priešakyje, nors jis dangstėsi Tėvų forumo, kuriame pirmaisiais smuikais griežia Danuta Narbut ir Renata Cytacka, iniciatyva.
Portalas lrytas.lt kalbino kitų tautinių mažumų bendrijų atstovus: rusus, žydus, totorius norėdamas išsiaiškinti, ar šios tautos Vilniaus krašte jaučia diskriminavimą švietimo ir kultūros srityje. Paaiškėjo, kad yra problemų, bet anaiptol ne tokių, apie kurias garsiai rėkia lenkų politikai.
Antradienį prie Aušros vartų buvo susirinkę apie tūkstantį protestuotojų – daugiausia mokinių ir jų tėvų iš Vilniaus, Vilniaus rajono, Šalčininkų ir Trakų lenkiškų mokyklų, kurie atvyko streikuoti melsdamiesi.
Protestuotojai labiausiai piktinosi, kad ankstesnės Vyriausybės nutarimu suvienodinti lietuvių kalbos egzaminų reikalavimai lietuvių ir tautinių mažumų mokykloms. Tai esą verčia mažinti valandų skaičių pamokoms lenkų kalba, taigi pažeidžiamos žmogaus teisės.
Reikalavimų virtinė
Lenkiškų kalba besimokančių tėvai ir pedagogai taip pat nepatenkinti, kad sumažėjus mokinių skaičiui sostinėje vidurinės mokyklos pertvarkomos į pagrindines.
Dar reikalaujama, kad lenkiškose mokyklose būtų rengiamas privalomas lenkų kalbos egzaminas, o mokinio krepšelis tautinių mažumų mokykloms padidintas 50 proc.
Reikalavimas asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti lenkiškomis lotynų abėcėlės raidėmis taip pat neišnyko iš lenkų politikų sąrašo. Protesto akcija prie Aušros vartų – jau ne pirmoji, lenkai Vilniuje mokyklų streiką buvo surengę ir šių metų birželį.
Protesto pamaldose prie Aušros vartų dalyvavo ir Lenkijos Seimo vicepirmininkas Marekas Kuchcinskis.
Prie streikuotojų buvo prisidėjusi tik viena rusų kalbą kaip pagrindinę dėstomąją kalbą pasirinkusi sostinės mokymo įstaiga – L.Karsavino vidurinė mokykla, kurią Vilniaus miesto valdžia nusprendė pertvarkyti į pagrindinę mokyklą.
Išdėstė problemas
Tačiau Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos (LRMMA) pirmininkė Ela Kanaitė tikino, jog streikuoti nusprendė ne pedagogai, o mokinių tėvai.
„Iš tiesų nemanau, kad reikia rengti tokias akcijas, geriau sėsti prie derybų stalo ir kalbėtis su atsakingais asmenimis. Rusų mažumos teisės švietimo srityje nevaržomos, nors problemų yra ir ne visas jas pavyksta išspręsti“, – sakė LRMMA vadovė.
E.Kanaitė mano, jog sprendimas suvienodinti lietuvių kalbos valstybinio egzamino reikalavimus lietuvių ir tautinių mažumų mokykloms sudarė keblumų rusakalbiams.
„Mes suprantame, kad gyvename Lietuvoje ir turime gerai mokėti valstybinę kalbą. Bet šiam įstatymui prastai pasirengta, trūksta metodinės medžiagos. Tai atsiliepė rezultatams – šiais metais 16,5 proc. tautinių mažumų mokyklas baigusių abiturientų neišlaikė lietuvių kalbos egzamino, pernai tokių buvo 16,3 proc.“, – sakė rusiškų mokytojų organizacijos pirmininkė.
Ji taip pat stebėjosi Vilniaus teismais, priimančiais prieštaringus sprendimus dėl mokyklų reformų.
„Viena teismo instancija pertvarką pripažino neteisėta, kitas teismas, jau atvirkščiai, pritarė tokio žingsnio teisėtumui. Tokie sprendimai blaško mokytojus, tėvus, kelia nereikalingą erzelį“, – kritiškai vertino E.Kanaitė.
Politika – blogas patarėjas
Tačiau daugelį kitų lenkų reikalavimų ji laiko, švelniai tariant, pertekliniais ir pernelyg supintais su politika.
„Politikos tikrai nereikia, jei kalbame apie konkrečias švietimo problemas. Ir nežinau, ar būtina įvesti gimtosios kalbos privalomąjį egzaminą. Mes atlikome apklausą rusiškose mokyklose – paaiškėjo, kad dauguma abiturientų nenorėtų privalomojo rusų kalbos egzamino. Mokiniai žiūri praktiškai – na, kam jiems dar papildomas egzaminas? Ir dabar apie 50 proc. rusų mokyklų mokinių savanoriškai renkasi gimtosios kalbos egzaminą. Nemanau, kad rusų kultūrinė raiška Lietuvoje, galimybė mokytis gimtąja kalba būtų varžoma“, – kalbėjo E.Kanaitė.
Jai nepagrįsta pasirodė ir lenkų užgaida mokinio krepšelį tautinių mažumų mokykloms padidinti 50 proc.
„Galima kalbėti apie 10 proc., bet 50 – jau per daug. Juk tautinių mažumų mokykloms ir dabar skiriamas 20 proc. didesnis mokinio krepšelis nei mokymo įstaigoms valstybine lietuvių kalba“, – pažymėjo LRMMA pirmininkė.
Žydams viskas gerai
Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky tvirtino, jog mūsų šalyje žydai turi visas galimybes ir integruotis į lietuvių visuomenę, ir išsaugoti savo tautinę, kultūrinę ir kalbinę tapatybę.
„Žydai nuo seno gyvena Lietuvoje ir mums net nekyla abejonių, kad turime gerai mokėti lietuvių kalbą. Pagaliau daugelis žydų šeimose kalba lietuviškai. Todėl problemų dėl lietuvių kalbos egzamino mums nekyla. O Lietuvoje mokytis hebrajų kalbos ir net studijuoti jidiš kalbą, litvakų gimtąją kalbą, yra visos galimybės, reikia tik noro mokytis“, – teigė F.Kukliansky.
Šių metų rugsėjo pirmąją duris atvėrė iš esmės atnaujinta Šolomo Aleichemo gimnazija Žvėryne. Tai – aukšto mokymo lygio prestižinė sostinės mokykla, kurioje mokosi ne vien žydų, bet ir lietuvių, kitų tautų vaikai.
Mokykloje pasirinktinai dėstoma hebrajų, lietuvių ir anglų kalbomis. Valstybinis lietuvių kalbos egzaminas privalomas visiems. Žydai dėl to nė kiek nesirauko.
„Nežinau, ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai, bet žydai nereikalauja sau jokių išskirtinių teisių, mums užtenka tų, kurias turime“, – tikino LŽB vadovė.
Totoriai pasigenda aiškumo
Negausios Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkė Galina Miškinienė teigė, kad nuo Vytauto Didžiojo laikų Lietuvoje gyvenantys totoriai jokių kalbinių ir kultūrinių suvaržymų nejaučia.
„Mes jau nuo XVII amžiaus Lietuvoje nebeturime savo kalbos. Kalbame tokiomis kalbomis, kurių aplinkoje gyvename. Dabar totoriai tarpusavyje daugiausia bendrauja lietuvių, kartais lenkų kalbomis. Bet lietuviškai visi moka puikiai, neteko girdėti, jog dėl lietuvių kalbos egzamino būtų kilę keblumų“, – kalbėjo G.Miškinienė.
Ji tačiau neslėpė, kad jos tautiečiai kartais jaučiasi nejaukiai, kai žiniasklaida rašo apie islamo radikalų siautėjimus Vakaruose, nepabrėždama, jog tik maža dalis Mahometo sekėjų yra terorą praktikuojantys fundamentalistai. Dauguma Lietuvos totorių – musulmonai.
„Neteko girdėti, kad totoriai Lietuvoje būtų buvę užsipulti, pravardžiuojami teroristais. Tik per mažai mums skiriama dėmesio, per mažai rašoma apie totorių kultūrinę veiklą Lietuvoje. Norėtųsi daugiau aiškumo, kai žiniasklaida rašo apie islamą, totorius“, – pageidavo G.Miškinienė.
Vilniaus krašto totoriai kviečia į didelį renginį Vilniaus rajono Nemėžio kaime – čia rugsėjo 12 dieną vyks šventė, bus atidarytas Totorių kultūros centras.
